Ilgus metus fotografavęs paukščius, tauragiškis Eugenijus Kavaliauskas vis dažniau dalijasi įvairiausių vabalų nuotraukomis. Žiūrėti į šias nuotraukas kiek keista, mat iš labai arti mažieji planetos gyventojai atrodo kaip iš kito pasaulio. Kaip žinomas fotografas, ne vieno „Auksinio kadro“ apdovanojimo savininkas perėjo į kardinaliai kitą sritį? E.Kavaliauskas tvirtina, kad gyvenimas viską sudėlioja taip, kaip ir turi būti, būtent todėl jis jau dvejus metus gilinasi į makrofotografijos subtilybes.
Visiems vabalams ir gyvenimo neužtektų
Eugenijus Kavaliauskas – puikiai žinomas gamtos fotografas, kurio užfiksuoti įspūdingi paukščių kadrai pelnė platų pripažinimą. „Tauragės kurjerio“ pašnekovas turi tris „Auksinio kadro“ apdovanojimus, taip pat jo darbai pripažinti geriausiais ir už Lietuvos ribų. Tačiau staiga, po daugybės metų įdirbio, jis pasuko visai kita kryptimi – nusprendė fotografuoti vabzdžius. Ir ne bet kaip, o ištobulintai pateiktus. Mat visi žino – šis fotografas tikrai į viešumą nepaleis bet kokio kadro.
– Atvirai kalbant, man davė suprasti, kad miškuose esu nepageidaujamas, ir po 15 metų darbo nusprendžiau baigti su paukščiais. Pasirodo, hektarais guldyti miškus – normalu, o fotografas gamtoje yra blogis. Bet fotografijoje sričių daug, tad nusprendžiau pasinerti į makrofotografiją. Svarsčiau, seną techniką parduosiu, automobilio ir kuro nebereikės, tai sutaupysiu, įsigysiu naują techniką ir bus gerai. Apsirikau, – linksmai kalbėjo E.Kavaliauskas.
Gamta besidomintis fotografas išnagrinėjo, kad Lietuvoje gyvena apie 400 paukščių rūšių, o drugelių – per 4 tūkst. rūšių. O kur dar visi kiti vabalai? Fotografas atviras – viso gyvenimo neužtektų surinkti ir nufotografuoti visas vabalų rūšis.
– Rudenį pradėjau ieškoti vieno drugio ir vis nepavyko rasti. Teko atsiversti knygas, domėtis. Tada paaiškėjo, kad jį tik pavasarį gali aptikti, o po to jau viskas. Sužinojau, kad Lietuvoje gyvena net 16 sfinksų rūšių – tai be galo gražūs drugiai. Kaip bebūtų gaila, kad nufotografuočiau drugį, jį turiu ne tik pagauti, bet ir nužudyti. Sykį klausiau vieno gamtininko, ar dėl to tampu kenkėju. Jis man paaiškino, kad kenkėjas yra tas, kuris tiesiog sunaikina. Man ši veikla labai įdomi, tik kitiems iš pradžių keistai atrodė. Sakydavo, kad parazitus fotografuoju, – apie savo ypatingos veiklos užkulisius pasakojo fotografas.
„Modeliai“ parkeliauja ir iš užjūrio
Fotografo nuotraukos labai įspūdingos, tiesiog kvapą gniaužiančios. Jose iš neįtikėtinai arti galima susipažinti su uodu, pamatyti, kaip atrodo jo plaukai. Pavyks apžiūrėti net blusą, kuri iš arti panašesnė į ateivį iš kitos planetos. Ką jau kalbėti apie ropojančių vabzdžių akis, keistų formų kojas. Visgi gamtos egzempliorių įamžintojui ir to negana – nors Lietuvoje veisiasi labai daug įvairių vabzdžių, jam norisi iš arčiau apžiūrėti ir užfiksuoti ką nors egzotiškesnio, nematyto. Ir pačiam dėl to keliauti į tolimus kraštus visai nebūtina.
– Internetas yra turgus, kuriame gali visko rasti. Užsibrėžiau sau 5 eurų ribą, nes kainų ten galima rasti visokių. Kai kurie ypač retų rūšių ar sunkiai randami kolekcininkų pageidaujami vabzdžiai gali kainuoti net keliasdešimt tūkstančių eurų. Yra, kas iš to uždirba. Mano iš toliausiai parkeliavęs egzempliorius yra elniavabalis. Jį parsisiunčiau iš Australijos. Be to, kiekvienas vabalas turi turėti savo pasą – kur, kada buvo sugautas. Be jo egzempliorius absoliučiai bevertis, – subtilybėmis dalijosi entomologija susižavėjęs Eugenijus.
Kartais vabalus parduodantis siuntėjas net prideda tikslias koordinates, kur radinys buvo aptiktas. Pagal šiuos duomenis galima apžiūrėti, kokioje aplinkoje fotografo „modelis“ gyveno. Štai ir dabar E.Kavaliauskas prisipažįsta nekantriai laukiantis, kol į namus atkeliaus dar vienas siuntinys – muselė iš Vietnamo. Kainavo ji vos eurą, tačiau fotografą netikėtai sudomino jos neįprastos formos akys. Norėjosi iš arti pamatyti.
Mumijas fotografuoti lengviau
Kad kiekvieno plaukelio vaizdas būtų ryškus, fotografas naudoja sudėtingą įrangą, gausybę kadrų apdoroja kompiuterine programa. Mažutėlius gyvius tenka fotografuoti po vieną plaukelį, jei tik galima tai įsivaizduoti, ir vėliau kiekvienas nufotografuotas ryškus gabalėlis jungiamas į vieną bendrą ryškią vabzdžio nuotrauką. Sunku net įsivaizduoti, kaip E.Kavaliauskas įgyvendins savo idėją – dar įmantresnės technikos pagalba pažvelgti, o kas gi slypi musės akyje.
– Dabar esu makrofotografijoje, bet noriu įlįsti ir į mikrofotografiją. Tai dar smulkiau ir man labai įdomu, kaip visa tai atrodo. Su paukščiais dirbti brangu – reikia važiuoti, jų ieškoti, prisivilioti juos maistu. Jau geriau fotografuoju mumijas, – linksmai apie savo nenumaldomą aistrą unikaliai fotografijai kalbėjo Eugenijus.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai









