Istoriniame jubiliejuje – istoriniai pažadai

Krūvos dovanų, daugybė gėlių puokščių ir linkėjimai po penkerių metų 100-mečio jubiliejų švęsti jau kitokiose patalpose – atnaujintame istoriniame buvusiame Tauragės banko pastate Dariaus ir Girėno gatvėje. Būtent čia, buvusiuose banko rūmuose, antradienio popietę kviestiniai svečiai rinkosi pasveikinti Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekos 95-erių metų sukakties proga. Savivaldybės administracijos direktorė pažadėjo – netrukus šis pastatas bus atnaujintas ir pritaikytas bibliotekos reikmėms.

Labiausiai išsilavinusių moterų

Biblioteka Tauragėje buvo įkurta 1931 metų birželio 18 dieną. Jos įkūrėja Larisa Kopaitė (1899–1952) žinoma kaip viena labiausiai išsilavinusių moterų to meto Tauragėje. Du aukštojo mokslo diplomus įgijusi L. Kopaitė studijavo matematiką ir fiziką, mokėjo prancūzų kalbą. Buvo kilusi iš Sartininkų ir labai mylėjo gimtąjį kraštą.

Nuo 1919 metų L. Kopaitė mokytojavo Tauragės apskrities Eržvilko lietuvių ir Kavolių pradžios mokyklose. 1921 m. dirbo Tauragės apskrities Švietimo skyriuje. Nuo 1923 m., gyvendama Tauragėje, ėjo ir kasininkės pareigas. Studijuodama universitete, siekė gauti mokytojo darbą, tačiau nė į vieną mokyklą nebuvo priimta.

1931 m. birželio 15 d. švietimo ministrui leidus įsteigti Tauragėje Valstybinio centrinio knygyno skyrių, L. Kopaitė buvo patvirtinta jo vedėja. „Kaip prisimena Tauragės bibliotekos skaitytojai, L. Kopaitė buvo „tiesi, kaip žvakė, aukšta, liekna“. Tamsius plaukus, perskirtus per vidurį, ji pindavusi į kasas ir jas susukdavusi ant ausų. Visada rengėsi tamsiais, dažniausiai juodais drabužiais su balta apykaklaite. Rimta, susikaupusi, suspaudusi lūpas, ji lyg slėpė savyje liūdesį ir skausmą“, – leidinyje „Mokslo Lietuvoje“ rašo Kauno technologijos universiteto docentė dr. Judita Puišo.

Buvusiuose banko rūmuose kviestiniai svečiai rinkosi pasveikinti Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekos 95-erių metų sukakties proga. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Tauragiškiai kalbėjo, kad Larisa labai išgyveno sužadėtinio mirtį, pasižadėdama likti jam ištikima ir netekėti. Savo gyvenimą ji paskyrė bibliotekai. Net ir po darbo valandų buvo galima pasibelsti į duris, kurias bibliotekos vedėja mielai atverdavo ir pakeisdavo knygas. Po darbo L. Kopaitė klijuodavo „sunešiotas“ knygas, šalindavo dėmes.

Karo metais sudegus bibliotekai, L. Kopaitė ją atkūrė, prašydama buvusių savo skaitytojų aukoti knygas. 1949 m. mirus Larisos tėčiui, kiek vėliau apsirgo ir Larisa. Ji mirė 1952 m. rugpjūčio 30 d. ir atgulė senosiose Tauragės kapinėse šalia tėvų. 2018 m. Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos prašymu Tauragės savivaldybė skyrė lėšų Koppų šeimos kapavietei sutvarkyti.

Padėkojo ministras

Būtent tokią – tiesią kaip žvakę, aukštą, vilkinčią tamsią suknelę balta apykakle – L. Kopaitę antradienį Tauragės bibliotekos jubiliejinio gimtadienio šventės metu įkūnijo dabartinė įstaigos vadovė Žaneta Maziliauskienė. Režisierės Jolantos Kazlauskienės režisuotas bibliotekininkių pastatytas spektakliukas sužavėjo kviestinę publiką. Sveikintojai vienas po kito kilo sveikinti ir padėkoti bibliotekos darbuotojams už ilgametį kruopštų darbą, o Tauragės savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė pabrėžė, kad savivaldybė įsipareigoja atnaujinti „šitą įspūdingą pastatą“.

– Tai vienintelis pastatas, kurį verta išsaugoti ir palikti ateities kartoms. Visada baltu pavydu pavydžiu kitoms savivaldybėms, kurios turi išlikusius senamiesčius, – į susirinkusiuosius kreipėsi G. Rakauskienė.

Meras į bibliotekos jubiliejų neatvyko – rugsėjo 14–15 dienomis atostogavo.

Į Tauragę pasveikinti Tauragės bibliotekininkų atvykusi Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė pabrėžė, kad bibliotekos seniai nebėra vien kultūros ar knygų išdavimo įstaigos, o Tauragės biblioteka puikiai atliekanti savo, kaip mokymo centro, misiją. Kultūros ministerijos atstovė devynioms Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos darbuotojoms įteikė kultūros ministro Luko Alsio padėkas. Už ilgametį ir atsakingą darbą Tauragės bibliotekoje ministras dėkoja Eidintų filialo bibliotekininkei Danai Liekienei, Skaudvilės filialo koordinatorei Žydrei Macienei, Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkei Galinai Toliušienei, vyriausiajai metodininkei Danutei Pukelienei, Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausiajai bibliografei Laimai Pikčiūnienei, Informacijos išteklių skyriaus vedėjai Daivai Kiniulienei, bibliotekininkei Laimai Bajoraitei, lėlių teatro „Batuotas katinas“ įkūrėjai „Birutei Jogėlienei ir bibliotekos direktorei Žanetai Maziliauskienei.

Godos Sasnauskaitės ir Vaivos Dunaitytės melodijos šventėms svečiams. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Bibliotekininkus sveikino politikai, kaimynai – muziejaus „Santaka“ vadovai. Pastarųjų dovana ypatinga – drauge su dailininku Kęstučiu Plyskaičiu bibliotekos jubiliejui sukurtas medalis.

Susirinkusiesiems grojo klavišininkė ir gitaristė Goda Sasnauskaitė bei kanklininkė Vaiva Dunaitytė.

Šiek tiek negirdėtos istorijos

Po įstabaus koncerto svečių laukė furšetas. Tačiau ne jis tapo bene įdomiausia šventės dalimi. Muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas, istorikas Darius Kiniulis norintiems vedė ekskursiją po buvusius Tauragės banko rūmus. Tiesa, daugiau buvo pasakojimo, ne pačios kelionės po rūmų erdves. Tačiau kai kurie faktai ir šių eilučių autorei buvo dar negirdėti.

Kaip žinia, Tauragės banko rūmai pagal bendrą architektų Arno Funko ir Mykolo Songailos projektą pastatyti 1936 metais. Vienintelė pastato paskirtis – bankas. Pastate yra gilūs rūsiai, deja, pamatyti jų neturėjome galimybės. Kaip šių eilučių autorei prasitarė Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, jam kartu su buvusia banko darbuotoja kadaise yra tekę nusileisti į pastato rūsį. V. Bartušis sako, kad rūsyje pamatė įspūdingų dalykų, pavyzdžiui, senutėlį pinigų skirstymo įrenginį. Eksponatų ten greičiausiai istorikai ras ir daugiau.

Antras pastato aukštas tarybiniais metais buvo perstatytas. Todėl istorinės vertės neturi. Tačiau yra detalių, kurios saugomos valstybės.

Rūsyje banko gyvavimo pradžioje buvo įrengta katilinė, ten pat laikytas kuras. Taip pat buvo įrengtas sandėliukas bankiniams svarbiems dokumentams laikyti.

– Antrame pastato aukšte gyveno banko direktorius. Pagal išlikusį pastato planą matyti, kad direktoriui buvo įrengtas prabangus butas su dviem miegamaisiais, vonia, svečių kambariu ir kabinetu. Šalia buvo įrengtos patalpos tarnaitei – sandėliukas, tarnaitės butas, virtuvė. Buvo dvi iki šių dienų išlikusios laiptinės. Viena skirta tarnaitei, kita – banko direktoriui, – pasakojo D. Kiniulis.

Istorikų nuomone, metalinė autentiška banko pastato tvora yra architekto M. Songailos kūryba, kuriai būdingas tautinis modernizmas. Pastato kieme išlikęs autentiškas namelis, kuriame buvo įrengtas garažas banko direktoriaus automobiliui laikyti, skalbykla ir sargo butas.

1940 m. liepos 30 dieną, Lietuvą okupavus sovietų sąjungai, ji perėmė Lietuvos banko valdymą ir jau spalį buvo pradėtas litų vartojimo ribojimas. 1941 m. kovą litai buvo išimti iš apyvartos ir pakeisti rubliais. Bet netrukus – 1941-ųjų birželis, prasideda karas. Ateina kiti okupantai. Vokiečiai turėjo planų pakeiti banko pastato interjerą ir įsteigti čia savo įstaigą. Tačiau planų iki 1944-ųjų spalio, kai į Tauragę grįžo sovietų valdžia, taip ir neįgyvendino.

Antrojo pasaulinio karo metais pastatas nukentėjo nuo bombardavimo – buvo apgriauta pietvakarinė jo dalis. Tačiau sugriovimai nebuvo „mirtini“ – per dešimtmetį po karo pastatas atstatytas. 1956 metais čia pradėjo veikti restoranas „Tauras“, jame buvo rengiami muzikiniai vakarai, tauragiškiai mėgo čia pavakaroti ir minėti ypatingas progas.

1978 metais pastate vėl įkuriamas bankas. 1983 metais pastatas buvo rekonstruotas. Banko rūmų gyvavimo pradžioje, 1936 metais, jų fasadas buvo padengtas žėručiu – žėrėdavo iš tolo. Tvarkdariai pastato sienas, kad jos nežaliuotų, net plaudavo šampūnu. Tarybiniais metais žėručio nebeliko. Tai, ką matome šiandien, yra 1983 metų rekonstrukcijos palikimas.

Nepriklausomybės laikais pastate taip pat veikė įvairūs bankai. Ant sienos pagrindinės salės viduje dar išlikusi „Luminor“ banko iškaba.

Už beveik milijoną eurų iš privataus asmens išpirkusi kadaise privatizuotą pastatą savivaldybė jį suremontuos (kol kas neaišku, kokiomis lėšomis) ir perduos bibliotekai. Kada tai įvys ir kas bus daroma su dabartiniu bibliotekos pastatu Respublikos gatvėje, kol kas neskelbiama.