Ką už parlamentines lėšas pirko tauragiškiai seimūnai

Andriaus Tapino inicijuota akcija „Skaidrinam“ persikėlė į Seimą. Jei savivaldybių tarybų narių čekiukai jau guli po teisėsaugos padidinamuoju stiklu, į teismus keliauja viešojo intereso gynimo bylos, išlaidomis domisi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, teisiškai užginčyti Seimo politikų išlaidas bus nelengva – parlamentinei veiklai skirtos lėšos įteisintos įstatymu. Vis dėlto dešimttūkstantines sumas suvenyrams, naujiems telefonams, automobiliams, biurų nuomai leidžiantys Seimo nariai priversti teisintis rinkėjams.

Viršys 100 000 eurų

Rinkėjai į Seimą delegavo du kraštiečius – tai pirmą kartą 2020 metais vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Romualdas Vaitkus ir jau dvi kadencijas Seime dirbanti, paskutiniuose rinkimuose vienmandatėje pralaimėjusi, bet pagal partijos sąrašą patekusi Aušrinė Norkienė.

Seimo narių išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, oficialiai skelbiamos internetiniame Seimo puslapyje. Už išlaidų teisėtumą atsakinga Etikos ir procedūrų komisija, kurios pirmininkė yra tauragiškė A.Norkienė.

A.Norkienė Seime per ketverius metus nuo 2020-ųjų išleido 48 886,66 Eur, o trejus metus ir du mėnesius Seimo nario pareigas einantis R.Vaitkus – 44 992,09 Eur. Daugiausia parlamentinių išlaidų per kadenciją A.Norkienė patyrė 2022 metais – išnaudojo 15 195,86 Eur. R.Vaitkus 14 693,6 Eur kompensavosi pernai.

Pinigus „pravažinėja“

Liūto dalį valstybės, arba visų gyventojų pinigų, abu tauragiškiai išleido transporto priemonių eksploatavimui, techninei priežiūrai ir remontui. Per ketverius metus A.Norkienė pateikė patyrusi 33 434,47 Eur išlaidas transportui, o R.Vaitkus – 18 937,16 Eur. Dar prie šios sumos reikėtų pridėti automobilio draudimui skirtus pinigus. A.Norkienė draudimui išleido 4213,39 Eur, o R.Vaitkus 1314,46 Eur.

Romualdas Vaitkus vairuoja dar prieš išrinkimą į Seimą pirktą 2019 metų gamybos automobilį „Škoda“, o A.Norkienė pirmosios kadencijos Seime metu pirko naudotą dabar jau keturiolikos metų senumo BMW.

– Kurui išleidžiu daugiausiai. Į Vilnių važiuoju kiekvieną savaitę. Mažiausiai keturis kartus pirmyn atgal per mėnesį į sostinę tenka važiuoti. Nors galėčiau nuomotis automobilį, bet tokios minties atsisakiau. Jei taip daryčiau, nuoma mėnesiui kainuotų 500–600 eurų, nebeliktų pinigų kurui. O kur dar straipsnį parašyti, sveikinimą įdėti, pagaliau, einant pas rinkėjus, reikia kažką nusinešti, – „Tauragės kurjeriui“ didžiausias savo išlaidas vardijo Seimo narys R.Vaitkus.

Seimo narys Romualdas Vaitkus įvairių švenčių progomis yra dovanojęs štai tokių knygų apie Lietuvos parlamentarizmą. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Politikas informavo, kad vairuoja benzininį automobilį, kuris negenda, bet reikia atlikti techninę priežiūrą: pakeisti tepalus, stabdžių kaladėles, tikrinti mašiną servise.

– Turiu KASKO draudimą, avarijų per kadenciją neturėjau. Kartą prie Seimo viešbučio mašiną buvo nubraižę, reikėjo pašpakliuoti ir padažyti, – sakė Seimo narys.

Aušrinė Norkienė patikino, kad kaip ir praėjusią, taip ir šią kadenciją daugiausia valdiškų pinigų suryja kuras ir automobilio remontas. Taip pat organizuojamos ekskursijos į Seimą. 2023 metais ekskursijoms parlamentarė išleido 1102,18 Eur.

– Padėvėtą automobilį pirkau po pirmųjų darbo metų Seime. Kuo daugiau kilometrų, tuo labiau jis pradeda byrėti. Seimo valdyba yra pakeitusi tvarką ir jau leidžia nuomotis automobilius. Aš tikrai svarstau tokią galimybę. Manau, bus pigiau ir mažiau galva skaudės dėl įvairių dalykų. Kiek nuvažiuoju kilometrų per mėnesį, tikrai neskaičiuoju. Būna mėnesių, kai daug keliauju pas rinkėjus ir ne tik Tauragėje – važiuoju po visą Lietuvą. Vieni kolegos važiuoja su naujais „Škoda“ džipais, o man reikia saugaus automobilio, – kodėl išleidžia tiek daug pinigų transportui, motyvavo Seimo narė, vairuojanti nuo 1992-ųjų.

Dovanėlės už mokesčių mokėtojų pinigus

Dar viena išlaidų eilutė – suvenyrai rinkėjams. Dovanos, kurias Seimo nariai teikia bendruomenėms, švenčių metų, pirktos ne jų asmeninėmis, o valstybės lėšomis. Už savo pinigus, pasak A.Norkienės, ji perka tik šakočius.

– Dovanėlės yra iš sandėlio. Atskirai perku tik gėles. Seimo sandėlyje yra prekės, pažymėtos Seimo ir valstybės atributika. Tai ir vėliavos, puodeliai, rašikliai, saldainiai, šokoladai, skėčiai. Kiekvienas Seimo narys gali pasiimti prekių ir jas teikti rinkėjams. Dabar populiariausios yra vėliavos, – sakė A.Norkienė, už gėles per ketverius metus sumokėjusi 1857,2 Eur, o suvenyrų iš Seimo sandėlio paėmusi už 446,44 Eur.

„Ar matėt, kaip atrodo Seimo brangūs saldainiai? O aš mačiau, labai gaila, kad saldumynų nevalgau, tačiau buvo šalia žmonės, kurie valgė, tai sakė – skonis kaip pigaus saldainio…“ – tokį įrašą socialiniame tinkle dar 2019 metais paviešino tauragiškis Linas, tokius ar panašius saldainius parlamentarai dovanoja rinkėjams

Romualdas Vaitkus pripažino, kad dovanų nešimas gyventojams turėtų būti išgyvendintas.

– Reikėtų eiti be dovanų. Nebent knygą ar vėliavą atnešti. Kai mes esame du Seimo nariai, tai vienas kažką atsineša, kitas neatsineša, vėl gaunasi keistumai. Mano asmeninė pozicija – nereikia dovanų. Aš tikrai labai minimaliai dovanų nešu, – tikino suvenyrų iš Seimo sandėlio už 9593,54 Eur per trejus metus ir du mėnesius rinkėjams išdalijęs R.Vaitkus.

Anot politiko, prieš einant į renginius, kuriuose dalyvauja ir A.Norkienė, Seimo narių padėjėjos tarpusavyje suderina, kad politikai atneštų skirtingas dovanas.

– Kai būna jubiliejai, perkame gėlių. Suvenyrai sandėlyje yra ganėtinai brangūs. Jei leistų mums patiems nusipirkti vėliavą, parduotuvėje ji kainuotų 11 eurų, o sandėlyje yra įkainota 25 eurais. Prasidėjus Europos parlamento rinkimams, Seimo nariams leidžiama dovanoti tik vėliavas arba teikti padėkas, – aiškino politikas.

Gėlėms R.Vaitkus išleido 950,8 Eur, už 575,92 Eur pirko knygų, kurias, kaip tikina, dovanoja išskirtiniais atvejais.

Norėtų didesnių algų

Abu tauragiškiai tikina pritariantys Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės išsakytai minčiai – tam tikrą parlamentinėms išlaidoms skirtą sumą pridėti prie Seimo narių algos.

– Dabar Seimo nario alga yra 2000 eurų su trupučiu. Labai nedidelė. Pagal įtampą ir darbą ji yra juokinga. Nuo kitos kadencijos parlamentarų alga kils. Panaikinti tų kanceliarinių nepanaikinsi, yra būdas keisti Konstituciją, bet čia ilgas procesas. Geriausia būtų parlamentines išlaidas pridėti prie algos, – būdą, kaip išvengti pinigų švaistymo, įvardijo R.Vaitkus. – Aš tikrai buvau nustebęs, kai prasidėjo ši skaidrinimo akcija. Buvau įsitikinęs, kad Seime niekas nieko neras. Tai, ką dabar matome, labai negerai ir negražu. Taip neturi būti. Atrodo, kad aš pinigus naudoju sąžiningai ir minimaliai, neišnaudoju jų iki galo.

Paklaustas, ar pasinaudojo galimybe ir prisipirko kompiuterinės technikos ar telefonų, R.Vaitkus nusijuokė ir patikino naudojantis vieną kompiuterį ir vieną telefoną.

Aušrinė Norkienė per kadenciją taip pat teigia nusipirkusi vieną kompiuterį ir vieną telefoną. Abu įrenginius ji įsigijo 2021-aisiais.

– Aš pritarčiau premjerės siūlymui parlamentines išlaidas pridėti prie Seimo nario algos. Kiekvienais metais kyla klausimų dėl tų išlaidų pagrįstumo, o kai jos būtų algos dalis, politikai elgsis atsakingiau. Panaikinti lėšų negalima, jos numatytos net Konstitucijoje, tik dydis nenurodytas, – sakė politikė.

Pasisakė ir STT

Abu Seimo nariai iš Tauragės Seimo posėdžių dienomis gyvena Seimo viešbutyje. Jiems nereikia mokėti nei už būsto nuomą, valstybė kompensuoja ir komunalinius mokesčius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę susitiko su Seimo valdyba ir sako, kad svarstomas variantas mažinti parlamentarams skirtas lėšas, bet tuo pačiu pažymi, jog jei ir bus kokių pakeitimų, jie įsigalios gal net ne kitoje, o dar vėlesnėse kadencijose.

„Puikiai suprantame, kad tol, kol parlamentinės lėšos ir tokia tvarka egzistuoja, visada yra teorinė galimybė, kad kažkas jas naudodamas paslys, tą ir matome šiuo atveju“, – kolegų išlaidas komentavo Seimo vadovė.

Dėl galimybės piktnaudžiauti parlamentinėmis išlaidomis pernai išvadą pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Išvadoje kalbama ir apie politikų gaunamus pinigus, ir apie jiems nemokamai suteikiamą būstą Seimo viešbutyje. STT nustatė, kad teisinis reguliavimas sudaro galimybes lėšas parlamentinės veiklos išlaidoms kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant. Atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti.