Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Lietuviai karta iš kartos rūpinosi mirusių artimųjų kapais, visada nuraudavo žolę ir papuošdavo gėlėmis ar dailesniais augalais, ši graži tradicija gyvuoja iki šiol. Tačiau ne visi turi galimybę prižiūrėti kapus, kadangi gyvenimo tempas daug intensyvesnis, nemažai išvykusių į užsienį, kitus kamuoja silpna sveikata, tai kapų prižiūrėtojo paslauga aktuali.
Didelė pasiūla
Internetiniame puslapyje viena didmiesčio įmonė siūlo tokias paslaugas visoje Lietuvoje, o už vienkartinį minimalų kapo sutvarkymą prašo 42 Eur, už generalinį vienkartinį sutvarkymą – 72 Eur, už sezoninę kapavietės priežiūrą ima 330 Eur, kapavietės atnaujinimas kainuoja 300 Eur, tvarkymas po laidotuvių – 80-100 Eur, už kapavietės įrengimą tektų pakloti 1000 Eur.
Ar skiriasi kapų tvarkymo paslaugų, kurias siūlo tauragiškiai, kainos? Socialiniuose tinkluose Indriana skelbiasi, jog vienkartinis vienvietės kapavietės tvarkymas prasideda nuo 20 Eur, dvivietės – nuo 30 Eur, o didesnės kapavietės – nuo 35 Eur. Taigi nesudėtinga paskaičiuoti, kiek kainuotų priežiūra (dažniausiai ravėjimas ir gėlių laistymas) sezono metu. Pavyzdžiui, jei už vienkartinę paslaugą mokėsite 20 Eur (už mažulytį kapelį), tai keturių kartų priežiūra per mėnesį kainuos 80 Eur. Už 6 mėnesius reiktų sumokėti 480 Eur, o juk sezonas prasideda nuo balandžio (priklauso nuo orų) ir tęsiasi iki lapkričio, tai čia ne galutinė suma, o jei dar kapavietė ne pati mažiausia – suma tik didėja.
Kapaviečių priežiūros paslaugų siūlytojų labai daug, konkurencija tikrai didelė. Dažnai teikiantys laidojimo paslaugas siūlosi prižiūrėti kapavietę, paminkladirbiai irgi teikia tokią pagalbą. Dažnai kapų prižiūrėtojai skelbiasi anonimiškai ir nepateikia kainininko. Neseniai „Facebook“ įvairių grupių paskyrose dėmesį patraukė skelbimas: „Prižiūriu kapus Tauragėje. Raviu, sodinu gėles ir laistau, šiukšles išvežu, valau paminklus, prižiūriu prieš šventes ir pagal susitarimą. Dirbu kruopščiai, galiu siųsti nuotraukas prieš ir po darbų, galima ilgalaikė ar vienkartinė priežiūra. Padėsiu pasirūpinti artimųjų amžinojo poilsio vieta, kai jūs negalite.“
Prie šio skelbimo nei pavardė, nei kainininkas nenurodytas, komentaruose žmonės klausė kainos ir ar išrašomos sąskaitos, tačiau atsakymų nebuvo – gal kontaktuota asmeninėmis žinutėmis.
„Negraži konkurencija“
Paskambinusi nurodytu numeriu paklausiau pavardės ir kodėl slapukauja (ką gali žinoti, gal tai virtualių sukčių žabangos). Atsiliepusi jauna moteris nusistebėjo, kodėl pirmiausiai parūpo jos tapatybė, bet neatsisakė prisistatyti. Anonimiškai ji sutiko paatvirauti.
– Aš tik pradedančioji. Yra labai negraži konkurencija. Kapinėse užklijavus tokius pat laminuotus lipdukus ir tokio paties formato, kaip kitų, po dienos jų nelieka, nes nudrasko. O nudrasko tie, kurių likę skelbimai. Tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia paslaugos, tai jie visai kitaip ir kalba. O būna tokių gudručių, kurie skambina ir panašiai pradeda, kaip jūs, tai – konkurentai. Jie klausia kiek imat, kaip ten kas, kiek už sezoną. Aš nemačiusi kapavietės negaliu pasakyti, nes kitaip bus „šakėmis ant vandens rašyta“. Pasiūlius susitikti ar atsiųsti kapo nuotrauką pokalbis su tokiais baigiasi, – prisipažino tauragiškė Daiva.
Moteris tvirtino, jog joks čia didelis verslas, ji prižiūrinti tik keturis kapukus – Stragutėje vieną kapelį, vieną – senosiose ir du Papušynės kapinėse. Būtent šiose kapinėse nuolat nudraskomi Daivos prisegami skelbimai. Ji patikino esanti darbšti moteris, todėl net per atostogas negali sėdėti rankų sudėjusi, tai pagelbėja žmonėms prižiūrėdama kapus. Ji tokią mintį puoselėjusi seniau, o tik šiemet pasiryžo įgyvendinti.
– Puikiai sutariu su tais, kam reikia mano pagalbos. Tačiau konkurencija labai bjauri, šitaip negalima. Žmonės, dirbantys šventoje vietoje, šitaip ne šventai elgtis negali. Turiu mintyje skelbimų plėšymus. Kur jau ten man, gėlytes ravinčiai moterėlei, paminkladirbiams prilygti, juk jų žmonos kapus prižiūri. Startavau prieš du mėnesius, įdėjus skelbimą klausdavo tik kainos, paskui atsisijojau, kad čia ne tie žmonės, kuriems iš tikrųjų reikia paslaugos, o tiesiog tai smalsumas, kiek ta nauja atsiradusi konkurentė ima, – įsitikinusi Daiva.
Kaina – susitarimo reikalas
Tai kiek gi kainuoja ši paslauga? Pasak Daivos, kainos labai skirtingos, svyruojančios, priklauso nuo kapavietės dydžio ir kitų dalykų, todėl sumos neatskleidė net „nuo…iki“. Pašnekovė pasakojo, jog dabar prižiūri kapą paprašyta neįgalios mamos ir dukters, kurios puikiai valdo technologijas, todėl viską aptaria net nesusitikusios, jos ir atsiskaito tvarkingai.
– Man nusakė kur tas kapas yra, nupirkau gėlių ir nuvežiau. Buksmedį reikėjo išrauti, prie tokio darbo vyrams yra reikalų, bet įveikiau, nors buvau mėlyna. Gėles nupirkau iš savų lėšų, ir žemes nupirkusi atvežiau, paminklą nušveičiau, nes kapas buvo apleistas. Paskui sūnui juokiausi – o jeigu neužmokės? Kažkaip pasitikiu žmonėmis, neapgavo. Buksmedžio išrovimas ir gėlių susodinimas kainavo šimtą eurų. Jei žmonėms per brangu iš karto sumokėti, tai tariamės dėl atsiskaitymo dalimis, – geranoriškumo nestokoja pašnekovė.
Daiva prisipažino, jog čia papildomas jos darbas ir jai užtenka tų keturių kapukų, nori ji suspėti truputį paatostogauti. O skelbimą internete pakartojo tik trečią kartą, yra dėjusi jį į laikraštį.
– Atostogos į pabaigą, bet tai ne problema. Kas savaitę kapo generalinę tvarką padarau, o pagal orą palaistau. Žmonės į mane kreipiasi, nes atsiduria įvairiose situacijose, kai patys negali pasirūpinti kapais. Vienos moters laukia sunki operacija, vakar su viena moteriške susitikau, kuri išvažiuoja pas dukrą į Angliją dviem mėnesiams, o kapukas rūpi. Dar pinigų nemačiau, bet aš pasitikiu, baigsis tas darbas ir atsiskaitys. Nuotraukų prieš ir po tvarkymo ne visi prašo. Vienas vyriškis sakė jų nesiųsti, nes tikintis, jog ūkiškai, gerai padariau. Nepriekabūs žmonės, bet ir aš ne ant durniaus darau, – patikino Daiva, skubėdama prie laukiančių vaikų.
