Karantinas pažadino naują talentą

Gausybei žmonių karantinas pakeitė kasdienybę, bene stipriausias jo smūgis teko kultūrai. Uždraudus visus viešus renginius, be darbo ir pajamų liko atlikėjai, dauguma kultūros darbuotojų. Balandžio 15-ąją jie nelinksmai minėjo savo profesinę šventę – Pasaulinę kultūros dieną. Kraštietė operos solistė Jomantė Šležaitė-Paukštė sako, kad gyvendama įprastą gyvenimą darbus baigdavusi namo grįždavo vėlai vakare, dabar kaip ir daugumai tenka sėdėti namuose. Tačiau atlikėja įsitikinusi, kad ir sunkiausiais momentais savo dienas galima įprasminti. Todėl Jomantė tapo ir net džiaugiasi šia karantino jai suteikta galimybe.

Planai Tauragėje sustojo

Jomantė Šležaitė-Paukštė – iš Tauragės kilusi operos solistė, jos sopranas skamba įvairių šalių teatrų scenose. Kaip laisvai samdoma atlikėja tauragiškė yra dainavusi teatruose Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje. Jos balsas skamba ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Gimtąją Tauragę Jomantė aplanko dažnai, bent kartą per mėnesį. O gal reikėtų sakyti, aplankydavo? Nes pastarųjų dienų aktualijos – vien tik apie darbą namuose, artimųjų saugojimą ir susilaikymą nuo susitikimų. Tad ir suplanuota solistės kelionė į Tauragėje kasmet rengiamą mažųjų dainorėlių festivalį „Lakštingalų slėnis“ atidėta neribotam laikui. Nepaisant visų trikdžių, Jomantė nenuleido rankų – atrado naujų veiklų ir net naujų savo talentų.

„Tauragės kurjeriui“ operos solistė pasakojo net besidžiaugianti pristabdytu gyvenimu. Iki tol jos dienos būdavo užimtos iki pat vėlyvo vakaro.

– Buvo labai užimtas laikas, be 9 valandos vakaro negrįždavau namo. Dainavimas, pedagoginė veikla, darbas. O dabar viskas ėmė ir sustojo. Bet aš tuo džiaugiuosi, lėkimas vargina. Šiuo metu turiu laiko sau, buvimui su savimi. To ankstesnio bėgiojimo gal ir nebenorėčiau daugiau, – kalbėjo J.Šležaitė-Paukštė.

Tauragiškė veiklų turėjo tikrai daug – vedė privačias dainavimo pamokas, pati dainavo įvairiuose projektuose ir koncertuose, mokėsi naujų kūrinių.

Atrado naują talentą

Jomantė atviravo į tuometinę Kauno muzikos akademiją stojusi nepažinodama natų. Nors dainavimo paslapčių mokėsi nuo penkerių metukų, muzikos mokyklos nelankė. Atėjus laikui apsispręsti dėl studijų tauragiškė matė du trokštamus kelius – dainavimą arba aktorystę.

Jomantė Šležaitė-Paukštė yra koncertavusi Vokietijos ir Austrijos scenose. Lutz Edelhoff nuotrauka

– Buvo galimybė dvejus metus lankyti kursus ir išmokti viso to, ko vaikai išmoksta muzikos mokykloje. To reikėjo, kad galėčiau studijuoti muzikos akademijoje. Man padėjo mano užsispyrimas ir kursus baigiau per metus. Dabar kai pagalvoju, nežinau, ar ryžčiausi tam dar kartą, nes buvo labai sunku. Bet tuo metu viskas atrodė kitaip. Mokytis teko kaip kokiai pirmokei – visi pradmenys. Nebuvau su orkestru dainavusi, tačiau panorau dalyvauti „Triumfo arkos“ projekte, – kalbėjo užsispyrimo nestokojanti Jomantė, prisiminusi, kad būsimos specialybės pasirinkimuose buvo ir žurnalistika. Tačiau arčiau širdies liko scena.

Paklausta, kaip reagavo į paskelbtą karantiną ir atšauktus koncertus bei kitus pasirodymus, solistė neslėpė, kad ją apėmė didžiulis nerimas, net liūdesys. Kiek vėliau šiuos jausmus pakeitė supratimas, kad situacijos tai nepakeis.

– Kilo įvairių minčių, bet nutariau imtis kitokių veiklų. Mokiau suaugusiuosius dainavimo – dabar tampa populiaru įgyvendinti senas svajones, investuoti į save. Vyresniems žmonėms gal ne taip įprasta naudotis įvairiomis technologijomis, kaip šiuolaikiniams vaikams, todėl pamokų neliko visai. Nors dabar mano mokinius nuobodulys suėmė – jau planuojame pradėti nuotolines pamokas. Turėdama daug laisvo laiko ėmiausi tapybos. Lankiau kursus pas vieną menininkę, gavau puikius pradmenis ir dabar išnaudoju laiką produktyviai, – kalbėjo meniškos prigimties pašnekovė.

Portretai turi vardus

Kaip, šeimoje nebuvus muzikantų ir dailininkų, atsirado talentų kupina Jomantė – sunku ir jai pačiai atsakyti. Tačiau solistė tikina tapybos ir po karantino neapleisianti, nors pripažįsta, kad būtent šis laikotarpis ir bus produktyviausias dėl gausybės laisvo laiko.

Jomantės Šležaitės-Paukštės darbus išvydus feisbuke darosi smalsu, iš kur kyla idėjų, mat darbai skirtingi, spalvos vienur ryškios, kitur daugiau pastelės. Kai kuriuose darbuose išryškinamas portretas, kitur – daugiau detalių.

– Nieko slapto nėra, tiesiog semiuosi idėjų iš interneto, siekiu rasti savo stilių, kas mane labiausiai traukia. Man patinka ryškios detalės, moters siluetas, akys. Tapydama pirmiausia piešiu akis ir lūpas – tai mane veda toliau. Pamenu, nupiešiau Snobės akis ir jos atrodė lyg nuobodžios, lyg kritiškos, kandžios ir inteligentiškos. Mano akyse tas portretas buvo išsilavinusios senmergės ir iškart prilipo vardas Snobė. Visi mano tapyti portretai turi vardus, – tikino J.Šležaitė-Paukštė.

Kad metas produktyvus – nepaneigsi, nutapyta kelios dešimtys paveikslų, o kai kurie darbai jau rado naujus namus. Ranką teptukais miklinanti atlikėja tvirtina neketinanti plėtoti prekybos paveikslais, vienas tikrai bus dovana, kita didelė drobė jau planuojama namų sienoms. O jei kas nors iš pažįstamų prašys sukurti puošmeną namams – Jomantė žada mielai palinkti prie molberto.

– Būkim stiprūs ir optimistiški. Kai visa tai baigsis, reikės kilti kaip feniksams iš pelenų. Permainos į gera. Dabar reikia tikėti, kad viskas bus gerai, tik kiek kitaip, – tauragiškiams palinkėjo J.Šležaitė-Paukštė.