Karantinas seniūnijose: kaimo žmonės saugūs nesijaučia

Karantino metu Tauragės miesto gatvės ištuštėjo, apmirė viešas gyvenimas, ne ką linksmiau kaimiškosiose seniūnijose. Akistatoje su pandemija nuotaikos slogios, nuskamba aštresnės nuomonės, tramdomi nepaisantys naujos tvarkos, rūpinamasi silpnaisiais ir apsaugos priemonėmis, statoma ir remontuojama. Pagramančio miestelyje žmonės nejuokais susirūpino dėl savivaldybės sprendimo dažais dar kvepiančiame daugiafunkciniame centre vietoj senelių apgyvendinti namo grįžusius emigrantus.

Svarbiausia – išgyventi

Gaurės seniūnijos seniūnas Vidmantas Skirius sakė nuolat sulaukiantis skundų, kad namo grįžę emigrantai nesilaiko karantino, savęs neizoliuoja, netgi linksminasi ir kelia puotas. Tokių situacijų buvo ne tik Eičiuose – po keletą tautiečių grįžo į Baltrušaičių, Kunigiškių, Gaurės ir kitas gyvenvietes. Seniūnui apmaudu, kad pandemijos grėsmė vis dar sumenkinama.

– Manau, viskas dar priešakyje, karantinas tęsis ir balandį. Gauriškiai užsidarė namuose, o stikliuko mėgėjai kaip keliavo, taip ir keliauja, – kalbėjo V.Skirius. – Pykstama ant grįžusių tautiečių – emigrantai tikino niekuomet namo nebegrįšiantys, nes čia viskas blogai, o dabar baisią ligą parvežė. Vietos žmonės baiminasi, kad visą gyvenimą dirbus Lietuvai vietų ligoninėje jiems neužteks – jas užims parskubėję emigrantai. Labai slogios nuotaikos, aš pats vakarais išgeriu tabletę, juk mes visi turime vaikų.

Pasak seniūno, įsimylėję jaunuoliai Gaurės miestelyje gatve pereina, kiti pavieniui šunis pavedžioja, mažesnius vaikus stebi tėveliai. Ir į parduotuvę žmonės išeina, tik didžiausia bėda, anot seniūno, kad neturi „ką ant veido užsidėti“. Pagalbos į seniūniją kreipėsi kelios močiutės iš Kunigiškių ir Gaurės miestelio.

– Tačiau kaime kur kas saugiau nei mieste. Manau, kad visa vieša veikla turėjo būti stabdoma 100 procentų, išskyrus vaistines ir maisto prekių parduotuves. Dabar darbas žmonėms ne pirmaeilis dalykas, svarbiausia, kad išgyventume, – nuomonę išsakė seniūnas. – Medžio įmonėse dirbantys kontaktuoja, o juk be lentų dabar išgyventume. Verslininkai veiklos sustabdyti šaukia negalintys, jiems tai tragedija. Tai koks tas verslas, jei negali pakentėti porą savaitėlių?

Pasisiuvo kaukes

Skaudvilės seniūno pareigas laikinai vykdanti Dalia Milašienė patikino, kad ištuštėjęs miestas atrodo nykokai, žmonės užsidarė namuose, gausiau atvyksta tik į parduotuvę. Į vaistinę atskuba dėvėdami kaukes ir mūvėdami pirštines. Gyventojus džiugina prekybos centre, prie kasų, įrengti atitvarai ir darbuotojas, stebintis atstumą tarp pirkėjų, kad būtų mamoms su vaikais pirmenybė.

– Sulaukiau skundo dėl saviizoliacijos nepaisymo, tik jis nepasitvirtino. Keliais tokiais atvejais pasirūpino policija. Dabar kiekvienas esame sudirgę ir tai, manau, natūralu. Gal dar ne visi supranta padėties sudėtingumą, – svarstė seniūnijos atstovė. – Seniūnija rūpinasi vienišais seneliais, kalbamės su kai kurių gyventojų vaikais, kad pasirūpintų savo tėvais. Kol kas prašymų dėl maisto ar vaistų atvežimo į namus nesulaukėme. Socialinė darbuotoja Lina Maraulienė mums pasiuvo kaukes, jas galime skalbti ir lyginti, turime truputėlį pirštinių. Kalbėjausi su bendruomenių pirmininkais ir seniūnaičiais, kad iškilus problemai kreiptųsi į mus.

D.Milašienė pasakojo, kad didesnę problemą kelia vyresni žmonės, kurie po keletą kartų per dieną eina į parduotuvę. Vieni pagyvenę žmonės labai saugosi, o kiti – nekreipia dėmesio ir visur vaikšto.

Paspruko iš izoliacijos

Lauksargiuose, pasak seniūno Mindaugo Giačo, vaikštinėjančių gatvėmis nedaug, nebent pavienis žmogus į parduotuvę užsuka. Seniūnijoje ramu, vietiniai žmonės nusiteikę namuose sėdėti tiek, kiek reikės. Seniūnijos specialistai dirba nuotoliniu būdu, vengia tiesioginio kontakto. Kaukių seniūnijos darbuotojai turi sutaupę dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ar vykdydami lankymo priežiūrą.

– Turime nemažai emigrantų, kurie sėdi namuose užsidarę. Su vienu buvo bėda – iš izoliacijos „Bastilijoje“ paspruko teigdamas, kad turi savo namus. Dabar juose gyvena ramiai. Keli pranešimai dėl saviizoliacijos vengimo buvo klaidingi, – pasakojo seniūnas. – Grįžusiai iš užsienio jaunai šeimai, kuri izoliavosi namuose, nuvežame valgyti, nes daugiau nėra kam. Iš vietinių niekas nesikreipė pagalbos, patys daugumai skambinome ir teiravomės. Nėra nė vieno vaiko gatvėse, prieš keletą  savaičių dar jautėsi gyvybė kaime, dabar jos nėra.

Štilis neramina

Seniūnė Danguolė Jatautienė sakė, kad Tauragės seniūnijoje liko pusė darbuotojų – kiti atostogauja ar turi nedarbingumą. Darbai vykdomi – seniūnija Bernotiškės soduose autobusų stotelę stato, remontuoja Dauglaukio ikimokyklinio ugdymo skyrių, rūpinasi švara ir tvarka.

– Iškabinau įvairiose vietose 40 skelbimų, kaip šiuo metu elgtis, socialines paslaugas teikiame iki durų. Seniūnijoje tylu ir ramu, toks štilis net kelia nerimą. Priemiestyje tikrai žmonių sumažėjo, nebėra tokio judėjimo, kaip anksčiau, – kalbėjo seniūnė. – Grįžusius emigrantus stebime viena akimi, turime gražių pavyzdžių – tėvai išsikraustė pas giminaitį, palikdami grįžusiam sūnui butą ir maisto saviizoliacijai. „Maisto banko“ davinys truputį vėluos, tai skambiname žmonėms ir klausiame, gal reikia pagalbos. Kelias močiutes aprūpinome.

D.Jatautienei tenka žmonėms priminti, kad buitinius reikalus (pavyzdžiui, medžio nupjovimą) nukeltų į antrą planą, o dabar pasirūpintų sveikata. Ji kreipėsi į policiją dėl Tauragės dvare besibūriuojančių vaikų, ši situacija nuolat stebima. Seniūnę neramina, kur apsistojo priklausomybių turintys žmonės, nes jų prie parduotuvių nebemato. Neramu ir dėl nakvynės namų gyventojų – seniūnė juos mato ryte išeinančius ir grįžtančius tik vakare. Kur jie dieną būna, ką valgo, su kuo kontaktuoja, gal kapstosi šiukšlynuose, niekas nežino.

– Kaukių turime, užsisakėme dvi siuntas po 30 vienetų. Vieną gavome, netrukus ir kitos sulauksime. Jos daugkartinės, žmogui reikia po dvi turėti. Jau prieš tris savaites nupirkau darbuotojams 800 vienkartinių pirštinių, – vardijo seniūnė.

Į pagalbą – autoparduotuvė

Seniūnas Vytautas Juška pasakojo, kad Žygaičių seniūnijoje gyventojai laikosi karantino taisyklių, jis nuolat kontaktuoja su bendruomenių pirmininkais ir seniūnaičiais, išsiaiškino, jog maisto produktų ar vaistų pristatymo poreikio šeimoms ar pavieniams asmenims dar nėra.

– Jei nemažai žmonių prašys atvežti maisto produktų, tai pas juos nukreipsime autoparduotuvę, su verslininku dėl to jau sutarėme. Išėję iš namų patys gyventojai nusipirks ko reikia. Jei tokios pagalbos paprašys pavieniai asmenys, nupirksime ir nuvešime. Kol kas dar niekas nesikreipė, matyt, atsargų turi. Situaciją stebime, – garantavo seniūnas. – Esu dėkingas autoparduotuvių savininkams, kurie kantriai važinėja, net maisto žmonėms duoda skolon. Šiuo metu jų pagalba labai svarbi.

Pasak seniūno, pasitaikė atvejų, kai emigrantai nesilaikė saviizoliacijos, todėl buvo įspėti policijos pareigūnų. Keli pranešimai nepasitvirtino – vienas buvo sugrįžęs senokai, o kitas tebegyvena užsienyje. Ant sugrįžusių tautiečių vietiniai gyventojai nepyksta. V.Juška seniūnijos darbuotojams nupirko respiratorių, pirštinių ir akinių, kad jie saugiai galėtų dirbti.

Emigrantų nėra

Seniūnas Jonas Juozapaitis patikino, kad situacija Batakių seniūnijoje normali, tik gatvės kaimuose ištuštėjusios, prie parduotuvės sustoja pavienės mašinos. Žmonės ramiai dirba kasdienius ūkinius darbus. Seniūnija užrakinta, tačiau gyventojai kilus problemai gali susisiekti nurodytais telefonų numeriais. Darbuotojams respiratorius seniūnas išdalijo iš savų rezervų, turi dezinfekcinio skysčio ir pirštinių.

– Atėjo tik keli gyventojai pažymų pasiimti. Socialinė darbuotoja įprastai rūpinasi socialiai remtinais žmonėmis, kiti gyventojai jokios pagalbos neprašė. Prireikus nuvažiuojame ir pasižiūrime, kam ko trūksta, visiškai vienišų žmonių seniūnijoje nedaug, – pasakojo J.Juozapaitis. – Bendruomenių pirmininkus ir seniūnaičius paraginau kilus problemai mane informuoti. Prie parduotuvės nebesibūriuoja turintys priklausomybę alkoholiui, vaikų Batakiuose nematyti. Neseniai grįžusių emigrantų pas mus nėra, bent aš negirdėjau.

Žmonės piktinasi

Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška pasakojo apie darbuotojų ir bendruomenės nepasitenkinimą savivaldybės ketinimu apgyvendinti saviizoliacijai grįžusius tautiečius Pagramančio daugiafunkciniame centre. Pastatas priklausė savivaldybei, bet bendruomenė jį rekonstravo projekto lėšomis socialinėms reikmėms, o ne kaip viešbutį, ir laiko bendromis jėgomis sukurtu turtu. Ten gegužės mėnesį jau turėtų apgyvendinti senelius, tik planus sujaukė valdininkų užmačios. Žmonės svarsto – kas bus, jei termino nepratęs Nacionalinė mokėjimų agentūra?

Daugiafunkciniame centre paskubomis vykdomi baigiamieji darbai, savivaldybės vadovai nurodė sumontuoti vaizdo kameras, kad izoliuotieji neišeitų į koridorių iš savo kambarių, kad veiktų internetas ir visose patalpose būtų televizoriai. Bendruomenė stebisi, kad suaugusius žmones, įkurdintus naujose patalpose, reikės saugoti. Jie juk gali iššokti pro langą ir nubėgti į netoliese esančią parduotuvę, todėl vietos gyventojai nesijaučia saugūs dėl galimo užkrato.

– Visus neramina, ar izoliuotieji laikysis režimo ir negirtuokliaus naktimis. Vis pasvarstoma, kad dešimtmečiais užsienyje dirbusiais emigrantais seniūnija privalo pasirūpinti, o jie netrukus vėl išvyks palikę tvarkyti nugyventas patalpas. Bendruomenė tikisi, kad savivaldybė dar pakeis savo sprendimą, – kalbėjo seniūnas. – Mums čia labai karštas taškas su daug problemų.

Seniūnas pasakojo, kad sulaukė pranešimų apie nesilaikančius saviizoliacijos sugrįžusius tautiečius, jų yra kiekvienoje seniūnijos gyvenvietėje. Po įspėjamojo skambučio emigrantai  paklūsta nustatytai tvarkai.

– Pervažiuoju kaimus, jie – tarsi išmirę. Žmonės tik būtinu reikalu vaikšto, seniūnaičiai vienišiems žmonėms nuperka ir nuveža maisto. Kaukių šiek tiek turėjome, dar 50 įsigijome iš siuvyklos Pagramantyje, nedaug turime vienkartinių pirštinių, – sakė seniūnas.