Ne, ne apie bandomuosius triušius ir ne apie politiką kalbėsime. Aptarsime priežastį, dėl kurios jūsų priekiniai dantukai nepailgėjo. Atsakymas paprastas: todėl, kad žiūrite ne paprastą, o jau išmaniąją televiziją. Būtent jos dėka dabar kiekvienas gali bet kurią televizinę laidą bet kurioje vietoje sustabdyti. Ir per tą laiką iki šaldytuvo ar tualeto nusigauti. Ir dar: jei aparatas yra geras, o kabelinės televizijos transliuotojas – ne skurdžius, tai kiekvienas mūsų vakare gali „atsisukti“ dar užvakar rodytą programą. Ir pagreitinti ją arba sulėtinti. Ir, žinoma, pačiu didžiausiu greičiu prazvimbti pro gausybę laiko suėdančią reklamą.
Todėl išvada: pažangiausieji žiūrovai tam tikros lietuviškų programų dalies – nors ji kasdien daug kartų rodoma – tikrai nėra nei matę, nei girdėję. Prieštaraujantiems – kontrolinis klausimas. Tas, kuris jau ir pavadinime užrašytas: tai kas kasdien įsakmiai jus ragina tapti panašiu į triušį? Per kelis kanalus ragina. Ir ne vieną kartą per dieną tai kartoja. Bet jūs triušiuku netampate. Nes nežiūrite lietuviškos TV reklamos. Arba „prasukate“ ją.
O štai ir toji reklama: „Triušiukai renkasi lietuvišką produkciją, pasižyminčią geru skoniu ir maistinėmis savybėmis! Taip triušiukai palaiko mūsų šalies ūkininkus ir gamintojus! Būk kaip triušiukas!“ (Vieno prekybos tinklo reklama. Save jis atpažins)
O rašinyje ir toliau nebus jokių pamokų ir jokios istorinės TV reklamų apžvalgos. Tik keli pamąstymai šia tema. Bet prieš juos dar priminsiu, kad iki šiol nepralenktąja pagal kainą yra 2 minučių ir 2 sekundžių trukmės „Chanel No.5“ reklama, kainavusi 33 milijonus JAV dolerių. Joje nusifilmavusi Nicole Kidman per keletą dienų uždirbo pusketvirto milijono dolerių.
Ir žinau, kad dabar jums jau parūpo, kiek gi buvo sumokėta toje mūsiškoje reklamoje nusifilmavusiam triušiui. Manau, kad atsilyginta buvo morkomis. Ir netikiu paskalomis, kad Arvydas Sabonis už LIDL reklamą gavo 300 000 (Na, pridėkit ranką prie širdies: ar kada nors, eidami į tą parduotuvę, bandėte ją su A.Saboniu susieti?). Man nepavyko. Bet jaunajai kartai nepavyko dar labiau: sako, kad vos tik darželinukams garsųjį krepšininką kas pamini, jie iškart sako „Žinau, jis LIDLE dirba!“ Na, bet čia paskalos. Tarp tų paskalų yra ir tokia, kad piniginiai televizinių reklamų reikalai net ir po šimto metų neišryškėja. Nes bankininkai prisaikdinti nesidalyti paslaptimis. O televizijos geriau uždus nei teisybę pasakys. Bet gal pastudijuokite dar vieną klausiamąjį sakinį: jei ir pačiais sunkiausiais ekonomikai laikais kažkas ryžtasi savo prekę per televiziją reklamuoti, o kažkas kitas (tik jau be jokios rizikos ir už grynus pinigus) noriai imasi tą reklamą rodyti, tai ar gali būti dar ir trečias šitos keistos sąjungos laimėtojas – pirkėjas? Tikrai manau, kad laimi ne jis.
Šių dienų pasmerktieji (rizikos grupei, beje, priklauso ir šio rašinio autorius) buvo net premjero pastebėti: pažadėtieji 200 eurų, girdi, bus atlygis už tai, kad negalėjome nuvažiuoti ten, kur sviestas pigesnis. Tsakant, kompensacija.
Bet rutuliojam mintį toliau. Iš kur sužinom, kad ten, toliau, jis yra pigesnis? Iš TV reklamos. O ar tikrai jis ten pigesnis? Jei nesimokei prekybos meno – klausimas per sunkus. Jei mokeisi – tuomet žinai, kad tereikia bet kokią kainą prie kojinių poros užrašyti, po to ją perbraukti ir nurodyti naujesnę – kokiais 26 centais mažesnę: ims pirkti. Arba dar: pigią prekę reikia labai aukšton lentynon pakelti. Kad pensininkas nepasiektų. Arba į pačią apačią nugrūsti: nes ne kiekvienas pasilenks.
Todėl mūsų televizijų reklamos ir yra nekūrybiškos. Be ugnelės. Todėl jų pagrindiniai žodžiai yra vos du: arba „atpigo“, arba „nuolaida“. Ir, matyt, vienądien – jau greitai – išvysim batų reklamą: „Jei pirksi vieną, antrą duosime nemokamai!“
Tai negi nesukurta šiemet Lietuvoje gerų ir įdomių televizinių reklamų? Jei ieškosime pagal šiuos raktinius žodžius – tikrai nerasime. Bet gudrių reklamų (jūs jas savo ekranuose taip pat „ant greičio prasukote“) pasitaikė.
Pagirčiau neskaniai kvepiančią, bet mačiusiems tikrai įsiminusią. Tai „Smecta Gas“ – tokių vaistų nuo bezdėjimo (nelabai teiktinas, bet čia tinkamas žodis) reklama. Tetrunka 5 sekundes. Bet yra joje ir graži dama, ir… jos bezdėjimo išsigandęs gražus bei nustebęs šuniukas. Ne visiems patiko. Bet gal todėl ją ir atsimenate? Nes veikia!
Antroji gudragalviška reklama yra bet kurio alaus reklama. Nerašysiu daryklos: kad „Kurjerio“ neapkaltintų. Bet nekvailų vyrų mąstyta: nors alus (ar kažkoks į alų panašus skystis?) ekrane liejasi laisvai, teksto niekaip neapkaltinsi. Cituoju: „Volfas Engelman su folija – skardinės apsaugai ir švarai!“ Kažkokia pavardė ir kažkokia folija. O švara – visada gerai.
Vieną nykiausių televizinių reklamų ekranuose paskleidė ganėtinai žinoma kontora, TV ekrane užrašiusi „Pasiilgome jūsų! „Akropolis“.
Veiksmingiau (ir, ko gero, pigiau) būtų, jei į savo telefonus gautume tokią SMS.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai