Kuba baigė savo egzistavimą, nyksta ir Trepų dvaras

Kubos dvaras visiškai susmuko, neatlaikęs metų naštos ir nepriežiūros. Prieš kelerius metus ten, kur stūkso didžiulio pastato griuvėsiai, buvo suformuotas sklypas. Kol neatsiras naujo šeimininko, tol niekas nepasikeis – dvaro griuvėsiai, menantys kelias santvarkas, liūdnai laukuose stūksos, aplink ganantis karvėms ir netoliese tekant Ančiai.

Kuba visai sunyko

Važiuojant į Eidintus Kubos dvaras, dar vadintas Motina, nes jame kadaise gyveno daug šeimų ir užaugo daug vaikų, iš tolo vis dar matomas, nors jį dengia medžių lajos ir suvešėję krūmynai. Pasak vietos gyventojų, paskutinis žmogus iš ten išsikraustė tik prieš kelerius metus, nors jau prieš daugiau nei dvidešimtmetį buvo nustatyta, kad pastatas avarinės būklės.

Kubos dvarui – apie 200 metų. Nemaža jo dalis visiškai susmukusi, kitas galas išlikęs kiek tvirtesnis, dar matyti buvęs labai erdvus vidus su daugybe kambarių. Pastato kampe išlikęs vienas kambarys dar kažkieno prižiūrimas, jo vidų saugo iš lentų sukaltos durys ir įkabinta spyna. Žvelgiant pro langą matyti indai, baldai, visi rakandai sudėti tvarkingai. Žmonės sako, kad pastate niekas nebegyvena, nebent kažkas pasidėjo daiktus, gal ūkininkas, kuris aplink išsinuomojęs žemę gano gyvulius. Kažkas buvo pradėjęs dvarą ardyti, bet ateivį greitai išginė, nes ne jo nuosavybė.

Buvęs ilgametis Batakių seniūnijos seniūnas Jonas Juozapaitis pasakojo, kad atsikraustęs gyventi į tuos kraštus girdėjo, jog Kuba visai ne dvaras buvo, o kumetynas, kuriame gyveno baudžiauninkai, dvaro darbininkai. Ten tilpdavo net 16–17 šeimų.

– Tas pastatas atiduotas ir priklauso Turto fondui. Jie kažkaip jo dar neparduoda. Nors pastatas sugriuvęs, bet gali parduoti žemės sklypą. Ten vieta labai graži, yra likusių tvenkinių. Būtų jį reikėję savivaldybei griauti, tai pagalvota, kad geriau parduoti, gal kas nupirks, todėl buvo suformuotas sklypas, – pasakojo J.Juozapaitis.

Nesugriuvusioje pusėje matomas vidus ir medinės durys su spyna. Reginos Genienės nuotrauka

Pasak buvusio seniūno, pastato dokumentai buvo tvarkomi labai ilgai, apie 5–6-erius metus. Tik vienas gyventojas buvo išsipirkęs čia butą, bet jis mirė. Pastate jau niekas negyvena.

Anot J.Juozapaičio, aplinką aplink Kubą sutvarkė ūkininkas, ten aplink buvo dideli šiukšlynai ir griuvėsiai. Jo nuomone, labai gerai, kad ūkininkas šalia, tai tuo pačiu kažkiek prižiūri, kad niekas nelandžiotų, nes tai labai pavojinga vieta – gali bet kada įvykti nelaimė, gali ką nors užgriūti.

Pasak Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjo ryšiams su visuomene Kasparo Bertašiaus, savivaldybei dvaras nepriklauso, todėl ir jokių teisių disponuoti šiuo turtu ji neturi.

Laikas – ne sąjungininkas

Ne ką geresnė ir kadaise labai turtingo ir garsaus Trepų dvaro pastatų situacija. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus atstovų, XIX a. dvaras priklausė Ratomskiams. Jie įkūrė 9 ha reto grožio parką, kurį suprojektavo iš Maskvos atvykęs architektas. Dvarininko dukra Liudovika ištekėjo už Leono Šešmincovo. Žmonės prisimena, kaip dvarininkas iš tolo tiesdavęs ranką pabučiuoti. Dvarui priklausė 500 ha žemės.

Iš buvusio dvaro pastatų ansamblio mažai kas išlikę. Gyvenamasis dvaro pastatas sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais, tuomet trys dvarininkės seserys persikėlė gyventi į iš molio drėbtą „vištinyką“. Jame iki šiol gyvena šeimos. Buvusioje dvaro teritorijoje išlikę nemažai tvenkinių, veši aukšta žolė, ošia dideli, storakamieniai medžiai, jų suvešėjusi lapija slepia kelis pastatus, kuriuos pamatęs stebiesi, kaip jie vis dar stovi, nes vien kiaurymės žioji. Pradėję griūti ir tvirtesni pastatai, jiems reikalingas remontas.

Trepų dvaro pastatai vis labiau griūva. Reginos Genienės nuotrauka

– Trepų dvaras privatizuotas, ten fermos. Jis nepriklauso mums. Vietinis ūkininkas jį yra privatizavęs, todėl mes ten negalime kištis, negalime tvarkyti svetimo turto, – sakė Trepų kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta Skrodenienė.

Bendruomenės pirmininkei apmaudu, kad neprižiūrimi nugriuvo labai gražūs dvaro vartai. Bendruomenė vis paraginą pastatų savininką apsitvarkyti – žolę nusipjauki, mėšlą išvežti.

– Tik tiek tegalim, mes juk į svetimą valdą neateisim ir nepašeimininkausim, – sako J.Skrodenienė.

Trepų dvaras. Reginos Genienės nuotrauka

Jolanta Skrodenienė turi vilties, kad buvusio savininkai galbūt sugalvos parduoti pastatus, tuomet juos kas nors nupirkęs sutvarkytų. Dviejų aukštų medinis svirnas tvarkingas, prižiūrimas, bendruomenės turimais duomenimis, jis priklauso Tauragės rajono savivaldybei.

– Mes buvusioje dvaro teritorijoje esame pjovę žolę. Bet į parką bijai įeiti: kartą, kai seniūnija iš ten išvilko vėjo nuverstą medį, tai iš paveldo tarnybos gavo baudą. Išsaugojimo problema nesprendžiama, – tvirtino pirmininkė.

Pasak J.Skrodeninės, du privatizuoti dvaro tvenkiniai prižiūrimi, keli priklauso valstybei, bet išnuomoti.

– Buvo didelis gražus dvaras, dar visai neseniai buvo miela žiūrėti, bet savininkams, matyt, nesvarbi istorija, nerūpi paveldas. Per kelis dešimtmečius va taip nugyveno, – apmaudžiai kalbėjo Trepų bendruomenės pirmininkė.

Jolanta Skrodenienė patikino žinanti, kad Trepų dvaro saugomus pastatus vis atvyksta apžiūrėti Kultūros paveldo departamento specialistai.