Kultūros dieną kultūrininkai švenčia namuose

Balandžio 15-ąją pasaulis mini Kultūros dieną. Šiemet ji kitokia – be renginių ir iškilmių. Daugelis dirba iš namų, užsiima įvairiomis veiklomis. Menininkai rengia virtualius koncertus. „Tauragės kurjerio“ kalbinti du skirtingi kultūros atstovai laiką taip pat leidžia skirtingai, tačiau nė akimirkos – veltui.

Festivalio idėjos neatsisako

Taip jau įprasta, kad kultūros dieną būdavo suplanuojami įvairūs renginiai, iškilmingai keliama taikos vėliava. Paradoksalu, tačiau kultūrininkams savo profesinės šventės proga tekdavo kaip reikiant paplušėti. Nors tauragiškiams gerai žinomas dainininkas ir Tauragės garbės pilietis Liudas Mikalauskas dažniau švenčia Teatro nei Kultūros dieną, jis pripažįsta – abi šventės būdavo tikri darbadieniai.

– Turbūt tai pirmas kartas, kai kultūros darbuotojai savo šventę sutiks namuose. Teatro dienai būtinai suplanuotas koks nors spektaklis, Kultūros dienai – būtinai koks nors renginys. Kultūros darbuotojai, meno mėgėjų kolektyvų nariai yra tie, kurie atneša kultūrą iki bendruomenių. Jei ne jų įdirbis, tai regionuose ne kažin kiek tos kultūros ir būtų, – gražių žodžių negailėjo L.Mikalauskas.

Solistas, festivalių organizatorius atviras – šiuo laikotarpiu kultūra smarkiai žlugdoma. O ir atleidus karantino vadžias, abejotina ar įbauginti ir taupyti vėl išmokę žmonės suskubs į renginius. Tačiau menininkas savo tradicinį Tauragės muzikos festivalį vis dar planuoja.

– Planuojame renginius nuo liepos antros pusės. Tik baiminuosi dėl auditorijos įsibauginimo. Manau, kaip kultūra sugebės save atnešti, taip ir bus priimta. Su kaimynu atlikome dainą tiesiog susėdę valtyje, pasidalinome feisbuke. Atrodo, buvo viešinta daug vertesnių kūrinių, tačiau būtent šis sulaukė gausybės peržiūrų ir pasidalinimų. Matyt, žmonės išsiilgę jau, – pasakojo balsingas tauragiškis.

Planuoja naujus užsiėmimus

Per daug neatsipalaiduoja ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė. Nuo vaikystės mačiusi namuose besilaikant senųjų papročių, Jurgita ir pati pamėgo šią sritį. Ką ji veikia šiomis dienomis? Sako, ką tik grįžusi iš… skerdyklos.

Jurgita Brazauskienė. Bronislovo Ambrozo nuotrauka

– Sugalvojau pagaminti senovinį lietuvių liaudies instrumentą pūslinę. Reikėjo parsivežti žarnų, kiaulės pūslę. Kai baigsis karantinas, planuosim edukacijas su šiuo instrumentu. Mane nuo senų laikų „užkabino“ liaudies dainos, nors pati balso neturiu, – dėstė kultūrininkė.

Pašnekovės teigimu, savas tradicijas ir kultūrą būtina žinoti kiekvienam, nes tai kiekvienos tautos pamatai. Tik žinodami savus papročius turėsime ką kitiems parodyti ir nereikės perimti svetimų šalių švenčių.

– Vaikams taip pat tradicijos yra įdomios, tik svarbu, kaip jas pateiksime. Jei edukacijų metu sėdėtume ir iš knygos skaitytume, nieko iš to neišeitų. Ir tėveliai turėtų namuose pasistengti. Pas mus vaikai atvyksta ne po vieną kartą. Tai kiti ne tik gerai įsidėmėjo tradicinius žaidimus, bet juos pritaikė savaip prie šių dienų ir mums atvažiavę rodo, kaip mokykloj žaidžia, – atskleidė J.Brazauskienė.