Kvėpuojantis Runzų namas

Tauragės miesto Šilalės gatvės pabaigoje, už eglaičių gyvatvorės, stovi neįprastas namas – prie jo laiptų, vedančių prie paradinių durų, stūkso akmuo, kurio nepastebėti neįmanoma, o pats pirmasis langas, kurį pamatai, ovalus. Jei būtumėte Džono Ronaldo Ruelo Tolkino (J.R.R.Tolkien) kūrybos gerbėjas, namas galėtų priminti hobito namus. Name gyvena Runzų šeima ir, jei tęstume mintį apie minėtuosius fantastinius J.R.R.Tolkieno personažus, Jolanta ir Vaidotas Runzai taip pat stengiasi būti kuo arčiau gamtos visomis prasmėmis.

Grįžimas į pradžią

Jolanta Runzienė užaugo Šilalės gatvėje, name, kuris yra dabartinio namo kaimynystėje. Dauguma moters artimųjų tebegyva Šilalės gatvėje ir aplink ją. Netgi Jolantos prosenelis, tarpukario Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, taip pat gyveno netoli šios vietovės. Teoriškai Runzų namas – Mažonų seniūnijoje, Papušynės kaime. Jolanta augdama svajojo persikelti tiesiogine to žodžio prasme į miestą, kur viskas po ranka. Vis dėlto, kai šeimoje gimė dvi dukrelės, Jolanta suprato, kad smagiau ir saugiau vaikus auginti nuosavame kieme, kur mažosios galėtų lakstyti basomis ant žolės, o ne šalia judrios daugiabučio gatvės. Žemės sklypas namo statybai jau buvo numatytas, sutuoktiniams teliko išsirinkti namo projektą.

– Vienoje architektūros ir statybų parodoje su Vaidu trumpam išsiskyrėme, o kai vėl susitikome, abu turėjome pasirinkę po namo projektą. Įdomu tai, kad abu projektai buvo kone identiški, – džiaugiasi sutapusia namo vizija Jolanta.

Taip atsirado būsto projektas „Henrikas“ ir viltis, kad šeima galės gana greitai įsikelti į naujus namus. Tačiau, žinia, gyvenimas mėgsta pokštauti. 2008 m. įsigytą projektą paversti realiu namu sutrukdė pasaulinė finansų krizė, o kai galų gale prasidėjo lauktos statybos, Runzų šeimai teko nuryti karčią piliulę – brangiai atsiėjęs stogas buvo sumontuotas neprofesionaliai, Vaidotui teko mokytis stogdengystės ir pačiam taisyti broką. Vyrą žmona vadina auksarankiu. Nors tauragiškis yra baigęs Kauno technologijos universiteto Automatikos fakultetą, Jolanta patikina, kad prie ko tik Vaidas prisiliečia, viskas tampa puikiai funkcionuojančiu daiktu.

– Stengiuosi viską daryti pats. Pastatyti namą – tai ne tik įkalti vieną vinį. Tai ir žinoti, kur tą vinį geriausia įkalti, kodėl ją įkalti reikia būtent ten ir kokia vinis konkrečiai situacijai geriausia, – savo požiūrį į namo statybas išdėsto Vaidotas.

Nors statybos tebevyksta, Runzų šeima name gyvena jau kelerius metus. Jolanta užtikrintai sako, kad čia – jos svajonių namai, jai tai geriausia, jaukiausia vieta pasaulyje. Moteris jaučiasi sugrįžusi ten, kur ir prasidėjo jos gyvenimas.

Iš ekologiškų medžiagų

Jolantos ir Vaidoto namu domisi tie, kurie ruošiasi nuosavo būsto statyboms ir svajoja apie tvarų, išmanųjį, iš natūralių medžiagų pastatytą namą, mat Runzų namai kuriami iš aplinkai draugiškų ir ekologiškų medžiagų.

– Mums buvo svarbu ne tik kaip atrodys namas, bet ir kokiu oru kvėpuosime, ką jame jausime kiekvieną dieną. Statome ne tam, kad būtų pigiau, o kad būtų gera gyventi – sveikai, ramiai, švariai. Todėl pasirinkome tik natūralias, „kvėpuojančias“ medžiagas: molį, medieną, medžio drožlių plytas-blokus, molinių čerpių stogą, – savo šeimos motyvaciją statyti ekonamą įvardija J.Runzienė.

„Henriko“ savininkai statybai naudojo medžio drožlių blokus. Medžiagą sudaro apie 85–90 % smulkintos medienos, o medžio drožlės gerai sulaiko šilumą, yra „kvėpuojančios“ – reguliuoja drėgmę, mažina pelėsių atsiradimo riziką.

Runzų namo stogas – iš molinių čerpių. Jas sutuoktiniai pasirinko, nes čerpės iš molio sudaro sąlygas geresnei stogo ventiliacijai, mažina kondensato susidarymo riziką. Tokios čerpės neišblunka dėl UV spindulių ir yra atsparios ugniai – visiškai nedega.

Molis Jolantos, Vaidoto, jų mergaičių ir net trijų katinų name yra itin svarbi statybinė ir dekoracijos medžiaga. O V.Runzos kasdienybėje molis – nuo mažų dienų. Vyro tėtis dirbo Tauragės keramikos gamybos įmonėje, Dailės skyriuje. Nostalgiškai Vaidotas prisimena ir senelio molinę aslą, ir su pagarba dėdę – medžio drožėją-skulptorių. Pats Vaidotas, kai tik turėdavo daugiau laisvo laiko, taip pat mielai lipdydavo įvairius molinius dirbinius.

– Kai nusprendėme statyti ekonamą, pradėjau domėtis galimybėmis panaudoti molį. Atradau apdailinį molį. Su Jolanta nuvykome į Anykščiuose organizuotus tuo metu dar nemokamus tokio molio naudojimo kursus ir kibome į darbus. Molio sienos natūraliai reguliuoja drėgmę ir šilumą, tad vasarą, kai lauke karštis, name vėsu, o žiemą užsilaiko šiluma. Molis – antistatinė, antialerginė medžiaga, – pastato sienų privalumas išvardija V.Runza ir linksmai pabrėždamas, kaip Tauragės gamtiniai ištekliai padėjo statant namą, prideda: – Visas mūsų namas ištinkuotas iš Tauragės molio, Tauragės smėlio ir Tauragės spalių.

Dar viena natūrali medžiaga Runzų name – medis. Jolantos ir Vaidoto namų grindims panaudotas ąžuolo parketas.

Išmanioji kasdienybė

Namo šeimininkė labai džiaugiasi tuo, kad namai jai paklūsta kelių mygtukų paspaudimais, ir iškart pademonstruoja, kaip, dar būdama darbe, gali užkaisti kaitlentę per atstumą, kad namo grįžusi rastų jau pašildytus pietus ar vakarienę. Namo šeimininkas, pats sustygavęs visą išmaniųjų technolgijų veikimo principą, džiaugiasi, kad gali valdyti visą namo apšvietimą – nesvarbu, kuriame pasaulio taške bebūtų. Lygiai taip pat gali būti reguliuojamos ir šildymo bei vėdinimo sistemos.

– Galima sakyti, kad mūsų namai yra klasika su moderniais akcentais, – apibendrina Vaidotas.

Apie tai, kas yra išmanusis namas, J. ir V.Runzai taip pat turi išskirtinę nuomonę. Gyventi išmaniai – tai gyventi atsakingai. Virtuvės kriauklėje įrengtas maisto atliekų smulkintuvas. Susmulkintos maisto atliekos patenka į biovalymo įrenginius ir padeda juose esančioms gerosioms bakterijoms daugintis. Šios bakterijos, netrukdomai gyvenančios Runzų namo vamzdžiuose, valo name cirkuliuojantį vandenį su minimaliomis eksploatacinėmis sąnaudomis.

– Turime biologinę nuotekų sistemą, kurioje gyvena bakterijos – jos „suvirškina“ mūsų nuotekas. Jei pilame chemiją, žudome jas. Todėl naudojame tik ekologiškus produktus – tai saugu ne tik darbščiosioms bakterijoms-sanitarėms, bet ir mums – mažiau odos sudirgimų, alergijų, švaresnė aplinka, – pasakoja Vaidotas.

Runzai naudoja geoterminį šildymą, netrukus pradės veikti saulės baterijų panelės. Ateityje gabus tauragiškis savo sklype ketina įrengti slėptuvę, dirbtuves, pastatyti įspūdingus vartus ir sukonstruoti visus metus vaisius mezgantį ir daržoves nokinantį šiltnamį.

Dėmesys detalėms

 Be gausybės veiklų, susijusių su namo darbais, Vaidotas visad stengiasi rasti laiko ir pasidomėti kosmoso naujienomis.

– Kosmosas yra mano aistra. Didžiojo sprogimo teoriją, Einšteino teorijas galiu dėstyti neužsikirsdamas valandų valandas, – prisipažįsta astronomijos entuziastas.

Tad nieko stebėtino, kad Jolantos ir Vaidoto miegamajame atsirado neįprastas lubų elementas – įtempiamųjų lubų technologijos principu atvaizduota Hablo teleskopu užfiksuota 2020 m. žvaigždžių spiečiaus nuotrauka, kuri vakare gali būti apšviečiama.

Į interjero detales Runzai stengiasi įnešti senųjų baltų tikėjimo simbolikos, pavyzdžiui, pusinių saulių, gyvybės medžių raštų, ant poros garažo durų išraižytas saulėlydis. O ir pats namas, atrodo, neturi aštrių kampų – viskas tarytum aptaku ir darniai banguoja.

Vieną patalpą į svetainę ir oranžeriją dalins savotiška vandens siena – vandens kaskada. Svetainėje bus židinys, didžiulis akvariumas, o už kaskados žydės Jolantos kampelis – oranžerija. Kiemo viduryje, prie paradinio įėjimo, Runzų šeima pasodins medį, o prie laiptų, vedančių į namą, jau stūkso didžiulis akmuo.

 Kiek kainuoja gyventi ekologiškai?

 Ne vienam gali kilti klausimas, kiek gi kainuoja tokį namą įrengti?

– Taip, mes investuojame daugiau, – sutinka J.Runzienė, – bet daugiau investuojame ne į namą, o į savo sveikatą, ramybę ir gyvenimo kokybę. Mums svarbu, kaip jaučiamės, kaip ir kuo kvėpuojame, kaip miegame.

Vaidotas Runza preliminariai paskaičiuoja:

– Statant ir įrengiant ekonamą, kvadratinis metras gali kainuoti apie 1200 eurų. Tačiau, jei žmogus gali pats imtis įvairių statybos darbų, galima sutaupyti. Ekologišką, gamtai draugišką gyvenimo būdą gaubia daug mitų. Realiai pasidomėjus kainomis, jos šokiruoti neturėtų. Galų gale visa tai – investicija į savo sveikesnę ateitį.