Liepos 6-ąją inscenizacijos metu Tauruose padegta medinė pilis

Minint Mindaugo karūnavimo dieną Taurų nuotykių parke suplanuotas grandiozinis renginys. Jo metu tauragiškiai ir miesto svečiai išvydo įspūdingą lietuvių ir kryžiuočių kovą, kurios kulminacija tapo liepsnojanti pilis.

Visai Lietuvai minint karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Taurų nuotykių parke visą popietę šurmuliavo minios žmonių – žiūrovų laukė ištisas viduramžių miestelis su įvairiausiomis veiklomis. Lankytojų dėmesį traukė riterių turnyrai, senųjų šokių trupių pasirodymai, netrūko įvairių rungčių ir net žiūrovus įtraukusių dvikovų. Senovinių amatų puoselėtojai norintiems rodė, kaip patiems pasigaminti grandininius šarvus, archaišku būdu įžiebti ugnį, išdirbti odą ar nukalti juvelyrinį dirbinį. Dar buvo galima išbandyti jėgas kirvių ir iečių mėtymo rungtyse, pašaudyti iš lankų ir arbaletų, dalyvauti viduramžių žaidimuose.

Viduramžių miestelis. Nojaus Urbučio nuotrauka

Temstant vakarui vykusias pramogas praskaidrino Tauragės kultūros centro lengvosios muzikos orkestro atliekamos melodijos. Taip pat pasirodė ansambliai „Jūra“, „Vėjava“.

Unikali tradicija – liepos 6-ąją 21 val. kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, gieda „Tautišką giesmę“. Vieningai ją traukė ir visi, susirinkę Taurų nuotykių parke.

Tauragės kultūros centro lengvosios muzikos orkestras. Nojaus Urbučio nuotrauka

Galiausiai parką apgaubus sutemoms, prasidėjo ilgai lauktas vaidinimas „Skalvių pilies užėmimas“, vykęs ant Taurų nuotykių parke esančios kalvos. Aplink pilį būrėsi skalviai ir kitos lietuvių gentys, kryžiuočiai atakavo. Įspūdinga inscenizacija – faktais paremta kryžiuočių ir lietuvių mūšių istorija. Joje pasakojama apie palei Nemuną vykusias kryžiuočių ir lietuvių genčių kovas. Žiūrovai išvydo kryžiuočių puolimą, liepsnojantį skalvių genties kaimą, lietuvių bandymą atremti kryžiuočių puldinėjimus. Pabrėžta ir būtinybė to meto gentims susivienyti.

Visos inscenizacijos kulminacija tapo liepsnojanti Taurų nuotykių parko medinė pilis. Aukštai ant kalvos pilyje įsikūrusius kryžiuočius varę lietuviai pilį padegė šturmo metu.

Žiūrovams ėmus skirstytis, liepsnas kontroliuoti ėmėsi netoliese budėję ugniagesiai.