Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Ketvirtį amžiaus Martyno Mažvydo progimnazijoje dirbanti informatikos mokytoja metodininkė Sigita Macienė, įvertinus jos profesinės veiklos rezultatus, išrinkta 2024-ųjų Lietuvos metų mokytoja. Iškilmingoje ceremonijoje Vilniuje kartu su geriausiais šalies mokytojais jai įteikta nacionalinė premija. Prestižiniu apdovanojimu Sigita džiaugiasi ir tvirtina, kad tai ne jos vienos, o visos progimnazijos pasiekimas.
Kelias ilgas
Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje S.Macienei Metų mokytojo premiją įteikė LR ministrė pirmininkė Inga Ruginienė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Be diplomo ir piniginės premijos, tauragiškė mokytoja apdovanota žalvariniu ministerijos ženklu „Metų mokytojas“, kurio nikeliuota danga padengta auksu. S.Macienė prisipažino, kad toks įvertinimas jai buvo staigmena, esą sunku tikėtis laimėti, kai tiek daug mokyklų ir savivaldybių teikia savo kandidatus. Metų mokytojo rinkimų procesas prasideda netrukus po Naujųjų metų, vadovaujamasi specialiais kriterijais, paskutiniame etape vyksta pokalbis su pretendentais į nacionalinę premiją.
– Tas kelias iki apdovanojimo ilgas. Rugsėjo 29 dieną vykau į ministeriją, ten 12 žmonių komanda man pateikė klausimus, norėjo įsitikinti, ar esu verta apdovanojimo, ar neprisigyriau. Ministerijos sekretorė sakė, kad pokalbiai vyko su dvidešimčia kandidatų iš visos Lietuvos. O šventėje buvo smagu ir gera, toks natūralus džiaugsmas, kad pastebi, ką darai, ir pagiria. Išvykstant į Vilnių mano mokiniai manęs klausė – mokytoja, esate geriausia, tai reiškia jūs viską žinot, visus atsakymus į klausimus, – šypsosi prisiminusi Sigita.
Šiemet Metų mokytojo premijos įteiktos devyniems Lietuvos pedagogams. Ką S.Macienei reiškia šis švietimo srityje prestižinis apdovanojimas? Mokytoja tuoj suskubo patikinti, kad tai pirmiausia pripažinimas Martyno Mažvydo progimnazijai, nes mokykla rūpinasi savo mokytojais ir padeda jiems siekti geriausių rezultatų.
– Mokykla sudaro visas sąlygas, administracija išleidžia į konkursus, seminarus ir paskatina, mokykloje labai gera atmosfera ir draugiškas kolektyvas, nes tik vieni kitus palaikydami galim pasiekti tokių rezultatų. Vienas nei tiek projektų įgyvendinsi, nei laimėjimų nepelnysi, nei tiek varžybų laimėsi. Mokytojo darbo rezultatus parodo vaikai. Jei pradinuko mokytoja neišmokys skaityti ir analizuoti užduočių, tai penktoje klasėje su savo penktokais ne kažką nuveiktum. Šis apdovanojimas – visos mokyklos nuopelnas, jis reiškia, kad mūsų mokykla jo verta. Ačiū kolektyvui, tai ne vieno žmogaus pasiekimas, o mūsų visų, – didžiuojasi mokykla S.Macienė.
Sigitai Macienei įteikta Metų mokytojo premija. Asmeninio albumo nuotrauka
Ne svajonių profesija
Sigita Macienė užaugo Šilalės rajone, mokėsi Upynos vidurinėje mokykloje. Jai sekėsi visi dalykai – biologija, chemija, labai patiko matematika ir lietuvių kalba. Iš visų mokomųjų dalykų per egzaminus gavo penketukus (anuomet aukščiausias įvertinimas), tik anglų kalba buvo įvertinta ketvertu. Moteris pasvarstė, gal todėl, kad buvo mažai anglų kalbos pamokų, šios kalbos mokėsi nuo šeštos klasės, o rusų – nuo trečios. Mokyklą baigusi sidabro medaliu Vilniaus universitete studijavo matematiką, grįžusi su diplomu padirbėjo Upynoje, ištekėjusi augino dukrelę, nusipirkę su vyru butą įsikūrė Tauragėje. Jauna šeima neplanavo čia ilgai užsibūti, mąstė apie gyvenimą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Dabar labai džiaugiasi, kad neišvyko.
– Informatika nebuvo išsvajotoji profesija ir niekada nemaniau, kad dirbsiu mokykloje. Svarsčiau studijuoti mediciną, tačiau suabejojau, jeigu neįstosiu – kas tada, o matematika man labai paprasta ir lengva. Ieškant darbo Tauragėje siūlė dirbti mokykloje arba reikėjo mokytis kažką iš naujo. Kai po reorganizacijos 1-oji vidurinė mokykla virto Martyno Mažvydo mokykla, kai dalis mokytojų išėjo į susikūrusią „Versmės“ gimnaziją, atsirado laisva informatikos mokytojo vieta. Labai džiaugiuosi Mažvyde dirbdama 25-erius metus. Gyvenimas taip parinko, kad su savo specialybe tikau mokyklai, – atviravo pedagogė, prireikus mielai pavaduojanti kolegas kitose ugdymo įstaigose.
Pirmaisiais metais mokykloje dirbti S.Macienei buvo sunku, nes tuo pat metu studijavo Kauno technologijos universitete pedagogiką ir informatiką. Tačiau iki šiol neatsidžiaugia įgijusi šią profesiją, kuri labiausiai atsinaujina: nauji kompiuteriai, prietaisai, robotai, programėlės, dirbtinis intelektas. Mokytojos teigimu, kas tik nauja ateina į mokyklą – viskas per informatiką.
– Dabar vaikai kitokie, jie turi daugiau technologijų, telefonų, planšetinių kompiuterių naudojimo įgūdžių, ir mokėjimo mokytis kompetencija dabar kitokia. Anksčiau skaitydavo knygą, ją aprašydavo, dabar daugiau mokosi naudodami kompiuterį ir projektus rašydami, ieškodami informacijos, jei ko nors nesupranta – jungia „You Tube“, naudoja įvairias programėles. Dabar daugiau priemonių mokytis, – įsitikinusi pedagogė.
Sigita Macienė, su kolegomis prisidėjusi prie naujų ugdymo programų kūrimo, pasakojo, kad prieš trejetą metų jie pirmieji progimnazijoje pradėjo naudoti platformą „Vedliai“, kurioje įdiegta mokinių mokymosi metodika, ten yra vadovėliai, mokytojui ir mokiniui skirta medžiaga. Kaip niekur kitur Martyno Mažvydo progimnazijoje anksti prasidėjo robotikos pamokos. Mokiniai ne kartą parsivežė medalių iš respublikinių ir regioninių robotikos varžybų, o Graikijoje, kur konkurse dalyvavo 33 šalys, iškovojo ketvirtąją vietą. Sigitos mokiniai kuria pilietiškumo filmus, konstruoja robotus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pasaulinėse olimpiadose, dažnai pelnydami prizines vietas.
Mokytoja moko vaikus keturiuose neformaliojo ugdymo robotikos ir informatikos būreliuose, skaito paskaitas ir Trečiojo amžiaus universiteto studentams. Nors dirba daug, patikino, kad būreliai jai – širdies atgaiva, nes mato vaikų norą kurti, programuoti, kaip jie ruošiasi varžyboms, o džiaugsmas jų akyse laimėjus medalius suteikia dar daugiau jėgų dirbti. Mokytoja džiaugiasi, kad vaikams patinka informatikos pamokos, kad jie nori ilgesnių nei 45 minutės pamokų.
– Reiškia, vaikams pamokos įdomios. Kai sako – mokytoja, šiandien nebuvau mokykloje, nes sirgau, dabar atėjau i būrelį, tokie žodžiai širdį paglosto. Esu mokytoja, kaip ir visi, kitą kartą reikia griežčiau žodį pasakyti, matai vaiką liūdną – paglostai ir nuramini. Mokytojas yra ir psichologas. Atliekant informatikos darbus mokiniams reikia apskaičiuoti ir iš matematinės pusės. Aš jiems paaiškinu, kaip procentus skaičiuoti, rasti dvejetainius, šešioliktainius, aštuntainius. Informatika nuo matematikos nedaug skiriasi. Man skaičiai gražūs, o matematikos uždaviniai lengvi, man patinka aiškinti matematines užduotis, – kalbėjo Sigita.
Milžiniški žingsniai
Kuo praturtina mokytoją darbas su vaikais? S.Macienės teigimu, mokinių energija, jų žinių troškimas, noras atrasti ir sukurti duoda didelį postūmį. Šių dienų vaikai drąsūs savo idėjomis. Pavyzdžiui, vykdydami finansinio raštingumo projektą aštuntokai sukūrė tokius verslus ir taip pasirengė realizuoti produkciją, kad savo idėjomis nustebino konkurso komisiją Vilniuje.
– Informatika – vienas greičiausiai besikeičiančių mokslų. Dabar kompiuteriai greitėja, net kas mėnesį atsiranda naujų įrankių, DI, atsirado kalbos modeliai ir asistentai, kurie gali už mus darbus atlikti, gali vaikams paaiškinti už mus. Mokykloje mokau vaikus pažinti dirbtinį intelektą, mokau programuoti, kuriame patys programas. Kompiuterių mokslas vystosi milžiniškais žingsniais, – pasakojo mokytoja.
Sigitos Macienės gyvenimo filosofija paprasta – reikia dirbti taip, kad būtų gera pačiam ir aplinkiniams, nes jei būsi darbe nelaimingas ir nepatenkintas, mokiniai pajus.
– Reikia būti ten, kur tau smagu ir gera. Esu mokykloje, čia man smagu ir gera dirbti, smagu susitikti kolegas, dalintis projektais. Džiaugiuosi, kad esu mokykloje ir turiu tokį kolektyvą, kad tokie puikūs mūsų mokiniai. Dabar planuojam su vaikais išmokti pilotuoti dronus, jau užsisakėm tris dronus, važiuosim į varžybas. Ruošiamės robotų kovai ir maratonui, sumo ir robotų futbolo varžyboms, – artimiausius planus atskleidė pedagogė.
Turi mokytoja ir pomėgių – mėgsta žvejoti, didžiausias jos laimikis – 2,6 kg lynas. Daug skaito profesinės literatūros, rūpinasi ir lanko 77-erių mamytę. O kur S.Macienė išleis piniginę premiją – dar neaišku. Norėtų močiutei pastatyti pirtį, nes ji gyvena kaime ant tvenkinio kranto, gal su šeima išvažiuos pailsėti, o gal su mokiniais išvyks į varžybas.
