Piketuojantys kaimai į merą kreipėsi it į Kristų

Tauragės Pilies aikštė tampa svarbiausių įvykių epicentru. Praėjusios savaitės antradienį šioje miesto vietoje iškilmingai ratus suko pirmasis Tauragę pasiekęs elektrobusas, šios savaitės antradienį pirmą kartą rajono švietimo istorijoje šioje vietoje piketą surengė kaimų mokyklų bendruomenės. „Šalin rankas nuo kaimo mokyklų!“, „Mere, nenaikink mokyklų – padėsime išrauti kelmą!“ – šiais ir panašiais šūkiais Gaurės, Batakių ir Lauksargių žmonės pasitiko su jais pasikalbėti išėjusį rajono vadovą Dovydą Kaminską.

Pagal patikslintą švietimo įstaigų tinklo planą penkios kaimiškųjų vietovių mokyklos turi būti reorganizuotos – tai yra miesto mokyklų skyriais taps iki kitų mokslo metų pradžios. Dvi mokyklos – Pagramančio ir Lomių – su reorganizacija sutinka. O štai Gaurės, Batakių ir Lauksargių pagrindinių mokyklų bendruomenės (mokytojai, tėvai ir moksleiviai) prijungimui priešinasi. Nepaisant visų išsakytų argumentų, panašu, buldozerį sustabdyti bus labai sunku, vis dėlto šių kaimų žmonės ryžosi piketui Pilies aikštėje.

Antradienį popiet, tiesiai po Tauragės rajono savivaldybės administracijos pastato langais, Pilies aikštėje ėmė būriuotis piketuotojai, nešini plakatais, garso technika ir skėčiais. Diena pasitaikė ypač nemaloni – lietinga, vėjuota ir ūkanota. Netrukus aikštėn pasikalbėti su piketuotojais išėjo meras Dovydas Kaminskas. Šiam vos pasirodžius, žmonės suskubo burtis aplink jį ir vieną po kito pylė argumentus, kodėl šias tris kaimų mokyklas reikia išlaikyti savarankiškas. Tačiau meras atkakliai tvirtino, kad mokyklos reorganizuojamos ne dėl jo norų, o dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus.

Galiausiai viena piketo organizatorių paragino susirinkusiuosius rikiuotis ir iškelti atsigabentus plakatus. Juos gana stipriai lyjant ištvermingai viso piketo metu iškėlę laikė ne tik pedagogai ir mokinių tėvai, bet ir moksleiviai. Pastarieji apie tai, kas vyksta aikštėje, skubėjo informuoti ir draugus socialiniuose tinkluose.

Autorės nuotrauka

Ant iškeltų plakatų reorganizuojamų mokyklų bendruomenės išdėstė visus savo skaudulius. „Kaimas be mokyklos = Lietuva be ateities“, „Kaimų mokyklų naikinimas – genocidas“, „Šalin rankas nuo kaimo mokyklų“, „Mere, nenaikink mokyklų – padėsime išrauti kelmą“. Šie ir kiti panašūs šūkiai ant plakatų neliko nepastebėti. Tačiau kaip merui išrėžė susirinkusieji, nors jie ir buvo išklausyti, bet ar bus išgirsti?

Piketo pradžioje organizatoriai rėžė: sausio 2 dieną, vos atšventus Naujuosius metus, Lauksargių mokyklos bendruomenei buvę pasakyta, kad jos argumentai yra šiukšlės, o vėliau dar ir išvadinti paklodėmis, nes išdėstyti 24-iuose lapuose. Prie mikrofono stojusios dvi piketo dalyvės paragino susirinkusiuosius vienbalsiai kreiptis į merą it į Kristų, į kiekvieną teiginį atsakant: „Mere, išgirsk mus, mere, išklausyk mus“.

Iš Gaurės atvykusi Regina Čepauskienė prisistatė močiute, kurios anūkai mokėsi Gaurės mokykloje.

– Jie teigia, kad kaimo mokytojai prasti, prastai paruošia vaikus, vaikams turėtų būti baisu, kad jie eina į kaimo mokyklą, taip išeina, kad kaimo vaikai apie jokį universitetą negali svajoti. Tai nesąmonė. Mūsų mokykloje nėra nė vieno mokytojo pensininko. Mano pačios du anūkai, išėję iš Gaurės, studijuoja universitetuose, – didžiuodamasi Gaurės mokykla kalbėjo pikete dalyvavusi moteris.

Pažeminta valdžios jautėsi ir Lauksargių mokyklos tarybos pirmininkė Regina Mikaitienė.

– Atvažiavau apsaugoti savo mokyklos bendruomenės nuo valdžios ketinimų. Toje pačioje darbovietėje dirbu 35-erius metus, pažinau visas kartas, čia mokėsi mano dukros, mokosi mano anūkė. Mokykla renovuota, aprūpinta. Mūsų pasiekimai gan aukšti, bet yra menkinami. Mano anūkė nuo pat pirmos klasės mokosi jungtinėje klasėje, bet abu tėveliai patenkinti, nes saugi emocinė aplinka, mokykloje beveik išgyvendintos patyčios. Vaikai dalyvauja respublikinėse olimpiadose, konkursuose. Tačiau mes, kaimo žmonės, jaučiamės kaip kokios šiukšlės.

Kad kaimo bendruomenės jaučiasi miesto žeminamos, ne kartą išsakyta ir garsiai per mikrofoną. Suteikus žodį pikete dalyvavusiems moksleiviams, paauglės merginos užtikrintai pasakė besididžiuojančios tuo, kad gyvena ir mokosi kaimo mokykloje ir nenori jokių prijungimų.

O tuo metu „baltuosiuose rūmuose“ tarybos nariai dar kartą svarstė mokyklų tinklo optimizacijos planą. Ginčas taip ir neišspręstas: opozicija ir nepartiniai palaiko poziciją bent jau artimiausiais mokslo metais išsaugoti trijų kaimų mokyklų savarankiškumą, valdantieji – už jų prijungimą prie miesto mokyklų (tiesa, opoziciją šįsyk palaikė „valstietis“ Kęstutis Balašaitis, mūru stojęs už Gaurės mokyklos išsaugojimą, jei jis balsuotų prieš optimizacijos planą, koks jis teikiamas svarstyti tarybai, pertvarkai patvirtinti gali pritrūkti vieno balso, žinoma, jei posėdyje dalyvaus visi tarybos nariai). Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas pabrėžė – niekur neskelbiama, kad mokyklos uždaromos, socialdemokratas Viktoras Kovšovas atkirto – vokiečiai irgi neskelbė, kad vykdo holokaustą.

Už mokyklų likimą taryba balsuos vasario 5-osios posėdyje.