Priglauskime prie širdies Triušiuką

Žiūriu į Tauragės miesto bičiulio Ukrainoje Ternopilio naujienų portalo publikuojamas Europos ir Ukrainos kalėdinių eglučių nuotraukas ir negaliu atitraukti akių. Mes ginčijamės, kuri žaliaskarė gražiausia, net sušilę barame tuos, kurie šiemet Vilniaus eglę pavertė kičiniu tortu ir tarsi pamiršome, kad ten, Ukrainoje, daugelyje miestų eglutės nesušvito. 

Baigiantis metams visi prisimename, kas tais metais nutiko – ir linksmo, ir liūdnesnio, kitiems metams puoselėjame viltis apie geresnę, šviesesnę kasdienybę. Ir turbūt kasdien verta priminti sau, kad esame beprotiškai laimingi, nes gyvename taikoje. Neturime teisės dejuoti.

Kokie 2022-ieji buvo Tauragei ir „Tauragės kurjeriui“? Jei ne karas didžiausioje Europos valstybėje, jo alsavimas į nugarą, galėtume pasakyti, kad visai neblogi. Taip, mūsų išrinkti politikai pykosi, vis dar puoselėdami sporto arenos statybos planus, kurie gali suryti dešimtis milijonų eurų mūsų sunkiai uždirbtų pinigų, viskas brango ne dienomis, o valandomis. Guostis, kad viskas pabrango ir žiniasklaidos verslui, turbūt būtų beprasmiška, bet beveik kasdien su kolegomis aptariame, kaip gyvensime, o gal tiksliau reikėtų sakyti, išgyvensime, kitais metais. Brango viskas, ko reikia išleisti kokybišką leidinį, – spaustuvės paslaugos apie 80 procentų, paštininkų darbas, kuras, elektra, šildymas, kanceliarinės prekės, telefono ir interneto ryšys. Tačiau laikraštį gelbsti jo skaitytojai. Kasmet su nemenka baime, paskelbę kitų metų prenumeratos akciją, laukiame ir tikimės, kad jūs, mūsų brangūs skaitytojai, ateisite, pirksite mūsų naujienas. Ir kasmet nustembame, kad visus akcijos mėnesius mūsų redakcijos durys beveik neužsidaro. Išgirstame iš jūsų visko – ir pagyrimų, ir pastabų, ir priekaištų. Dėkojame, kad esate su mumis.

„Tauragės kurjeriui“ šiemet sukako 25-eri. Per ketvirtį amžiaus redakcijoje dirbo dešimtys žurnalistų. Kai kuriems jų mūsų redakcija tapo startu į naują gyvenimą ir karjerą. Smagu, kad turime darbuotojų, kurie „Tauragės kurjerio“ laikraštį leidžia beveik nuo pat jo įkūrimo, pažįsta bene kiekvieną prenumeratorių, žino, kaip pagražinti kiekvieną laikraščio centimetrą. Džiugu, kad jau kelerius metus neapsiribojame vien Taurage – šiemet užmezgėme tvirtus ryšius su Vytauto Didžiojo universitetu, kurio inicijuotame Europos Komisijos remiamame projekte „Tauragės kurjeris“ dalyvauja partnerio teisėmis ir tapo Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimo centro nariu – kartu su universiteto mokslininkais, portalu „Delfi“ ir nevyriausybinėmis žiniasklaidos organizacijomis kuriame atsparumo dezinformacijai tinklą ir jos atpažinimo bei užkardymo įrankį. Dalyvaujame seminaruose ir konferencijose, buriame į krūvą kitų regionų žiniasklaidos priemones, kad visi kartu galėtume pasipriešinti didžiuliam dezinformacijos srautui, kuris pastaraisiais metais labai suaktyvėjo. Nieko nuostabaus, gyvename agresoriaus pašonėje ir turime žinoti, kas yra tikra ir kas ne. Gruodžio pradžioje redakcijos žurnalistams teko dalyvauti Kaune surengtoje konferencijoje „Žinome, kaip veikia dezinformacija. O kas toliau?“ Buvome vieninteliai, atvykę iš pasienio su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Vos 30 km nuo agresoriaus sienos. Mūsų klausia – ką matote, ar nebaisu? O ko gali būti baisu? Tilžės pusėje vakarais, atsisukusios į Lietuvą, šviečiančios gigantiškos Z raidės? Tegu šviečia. Gąsdinti – jau seniai nebeveikiantis Rusijos metodas.

Šiemet toliau vystėme kitą didžiulį tarptautinės korporacijos „Internews“ projektą, kurio partneriais tapome prieš kelerius metus. Šis projektas padėjo mums mokytis, atvedė į redakciją naujų apžvalgininkų, apmokėjo marketingo konsultacijas. O štai prieš keletą dienų redakciją pasiekė džiugi žinia iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo – mūsų laikraščio priedui „Tauro ragas. Nuo Tauroggeno iki Tauragės“ finansuoti atseikėta net 15 000 eurų. Visi šie laimėjimai pelnyti sunkiu ir kartais truputį nuobodžiu, tačiau labai atsakingu ir svarbiu darbu.

Nuotrauka iš freepik.com

Dėkoju visiems, kas buvote ir esate kartu su mumis, ypač visam „Tauragės kurjerio“ kolektyvui. Nė vienas niekada nepadejavo, kad kartais dėl darbo reikia paaukoti savo laisvalaikį.

Ir 2023-ieji žada būti gausūs įvykių. Darbo turėsime daug. Artėja savivaldos rinkimai, jie svarbūs ne tik tiems, kas siekia politinių postų, bet ir visiems mums. Būtent vietos politikai nuspręs, kaip nugyvensime artimiausius ketverius metus, ką statysime ir ką griausime, ką skirsime į atsakingas pareigas, o ką versime iš postų. Taip, skirsime mes, rinkėjai, mokesčių mokėtojai, nes mes ir esame visos savivaldybės akcininkai. O politikai privalo būti mums atskaitingi. Pažadame – stebėsime kiekvieną jų žingsnį.

Su artėjančiais Naujaisiais, brangieji! Pernai kviečiau paglostyti Tigrą, šiemet priglauskime prie širdies Triušiuką. Tegu ateinantys 2023-ieji mums visiems būna ramūs ir taikūs.