Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Neseniai pasibaigęs vilkų medžioklės sezonas skaudus Valstybinio gamtinio rezervato darbuotojams, kadangi Karšuvos girioje medžiotojai nušovė rezervate daug metų gyvenančios vilkų šeimos alfa patelę. Reindžeris Saulius Bartminas sako, kad be patelės vilkų šeima pakriko, jis neabejoja, kad tai atneš daugiau skaudžių pasekmių šių gyvūnų populiacijai.
Saulius Bartminas jau daugiau nei dešimtmetį stebi Viešvilės gamtiniame rezervate gyvenančią vilkų šeimą, ne kartą juos žaidžiančius, besiilsinčius ar bėgiojančius užfiksavo rezervate įrengta vaizdo kamera, domisi šių žvėrių elgsena, įpročiais ir hierarchija. Nuo medžiotojų kulkos sausio pradžioje žuvo dominuojanti patelė. Pasak reindžerio, tai vilkų populiacijai rezervate atnešė neišvengiamų pokyčių. Įprastai vilkų šeimą valdo alfa pora, o vienam jų žuvus šeima pakrinka, vilkai išsiskirsto, tampa klajokliais, iš buvusios vienos šeimos gali susikurti 2 ar 3 naujos šeimos, jos užims atskiras teritorijas, kurias gins nuo kitų gentainių.
– Nušovus alfa patelę Karšuvos girioje, vilkų šeima pakriko ir galimai iširo, nes tokių požymių yra, dabar įvyks vilkų ir kanopinių žvėrių persiskirstymas. Tai reiškia, kad likusieji vilkai kurs naujas šeimas, kovos dėl naujų teritorijų, trauks šunis iš būdų, puldinės gyvulius ir gausins šeimas iki 8–10 individų. Bus tik daugiau problemų, nes vilkų daugės. Dabar rezervate du vilkai yra kartu, trečias tolėliau laksto. Niekada nebūdavo, kad jie pavieniui lakstydavo, dabar jau nebesusirenka visa šeima, – kalbėjo rezervato vyriausiasis specialistas ir reindžeris. – Štai toks „mokslininkų išvadų“ rezultatas, kai reikia ištirti kiekvieną nušautą vilką. Visoje Lietuvoje prišaudyta vilkų ir jiems dar neaiški genetika.
Sauliaus Bartmino nuomone, dar daugiau problemų kyla, kai vilkai šaudomi beatodairiškai, neatsižvelgiant į tai, kur jie daro žalą, kai naikinami ne probleminiai žvėrys, o įsibraunama į jų buveines miškuose ir ten išardomos šeimos. Ilgametis miško gyvenimo stebėtojas teigia, kad rezervate gyvenanti vilkų šeima buvo stabili ir kelerius metus nepuldinėjo naminių gyvulių, būtent ši šeima sureguliavo bebrų populiaciją rezervate.
– Jau ir mokslininkai sako, kad reikia medžioti tik probleminius vilkus tose vietose, prie tų ganyklų, kuriuose vilkai puldinėja gyvulius. Bet nueinama lengvesniu keliu, kai tiesiog mažinama vilkų populiacija, visur medžiojama pagal principą: pamatei vilką – šauk. Dažnas medžiotojas 15 metų vilko nėra matęs, nežino, kokia jo socialinė padėtis šeimoje. Vilkų medžioklė turi būti kitokia, nes šių žvėrių griežta hierarchinė struktūra. To nežinodami medžiotojai šauna į bet kurį vilką. Dabar madinga vilkus šaudyti imituojant kaukimą, o jie išgirdę atbėga ir būna nušauti, – pasakojo S.Bartminas. – Ardant šeimas daugėja naujų vilkų šeimų, daugėja palikuonių, todėl daugės ir problemų. Vis didinant vilkų sumedžiojimo kvotas šie žvėrys praras ekologinę funkciją.
Saulius Bartminas neabejoja, kad vilkus medžioti turi tik žinovai-profesionalai, stebintys vilkų šeimas, išmanantys šių žvėrių gyvenimo būdą, o ne verslininkai, medikai, krautuvininkai ir kitų specialybių žmonės. Jis pasakojo, kad šeši vilkai iš rezervato buvo išėję į Laukėsos durpyną, ten juos ir užklupo medžiotojai – buvo nušauta alfa patelė ir 3 metų vilkas. Neseniai Jurbarko rajone Viešvilės rezervato apsaugos zonoje buvo nušautas pilkis, o ten medžioti išvis negalima. Rezervato darbuotojai kreipėsi į Kauno aplinkos pasaugos departamentą, kad ištirtų šį incidentą.
– Medžiotojų būreliai, kaip ir filatelistų, – juose susirenka kas nori, o skirtumas toks, kad su ginklu. Nei jie supranta, nei išmano, o pamatę vilką šauna, nes reikia iškamšos ar kailio. Abejoju, ar jiems rūpi ūkininko gyvuliai. Vilkų sumedžiojimo limitas 190 – tik oficialus skaičius, juos medžioja ir kai draudžiama, todėl yra ir juodoji statistika. Taip patys medžiotojai kalba, vadinasi, yra tiesos, – apmaudo neslėpė reindžeris. – Miškų neužtversi, juk čia ne zoologijos sodas, žvėrys migruoja.
