Rima Trijonienė: 27-eri metai policijoje ir vis dar reikia veiksmo

27-eri metai komisariate, vilkint policijos pareigūno uniformą, – daug ar mažai? Rima Trijonienė, vadovaujanti Tauragės rajono policijos komisariatui, būtent tiek ir dirba pareigūne – pradėjusi nuo žemiausio laiptelio ir dėsningai kilusi karjeros laiptais. Ir šiandien ji nevengia pakilti nuo darbo stalo ir vykti į nusikaltimų vietas padėti kolegoms.

Prasmingas darbas

Tauragiškė nuo gimimo Rima Trijonienė, baigusi tuometinę Tauragės IV vidurinę mokyklą (dabar Žalgirių gimnazija), niekur iš gimtojo miesto nebėgo. Studijavo ir parkeliavo dirbti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Per visus darbo metus Rimai pavyko užkopti karjeros laiptais, nors tapusi pareigūne apie karjerą nė negalvojo.

– Į policiją atėjau ne su mintimi, kad vieną dieną būsiu komisariato vadovė. Tuo metu tiesiog norėjau dirbti prasmingą darbą, būti naudinga žmonėms. Pradžioje, žinoma, buvo daug nežinomybės – reikėjo mokytis, įgyti patirties, suprasti, ką iš tikrųjų reiškia pareigūno darbas, ir išmokti priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Per 27-erius metus buvo visko: sunkių iškvietimų, sudėtingų bylų, emocinių situacijų, buvo ir tokių momentų, kai pavargsti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tačiau kiekvienas toks etapas išmokė nepasiduoti, išlikti ramiai, kai aplinkui sudėtinga, ir suprasti, kad nuo pareigūno sprendimo kartais labai daug priklauso, – savo profesinės šventės, Angelų sargų dienos, išvakarėse su šių eilučių autore kalbėjo R. Trijonienė, kadaise svarsčiusi ir apie advokatės darbą.

Dirbdama policijos komisariate, pašnekovė studijavo – įgijo bakalauro laipsnį, vėliau – baudžiamosios teisės ir kriminologijos magistrą. Rima sako, kad judesys ir kriminalai ją visada traukė, todėl baudžiamoji teisė domino kur kas labiau nei administraciniai nusižengimai.

Per darbo praktiką teko ir areštinėje budėti, ir patruliuoti, ir nusikaltimus tirti.

– Man labiausiai patiko tirti nusikalstamąsias veikas. Buvo ir nužudymų, buvo, kai kontrabandos dideles bylas teko tirti. Tiriamasis darbas, įrodymų surinkimas man labai įdomu. Kai išaiškini nusikaltimą, po kruopelytę visas detales surenki – dirba prie to visa komanda, pareigūnų grupė – be galo įdomu ir jokios monotonijos, – kalbėjo Tauragės rajono policijos komisariato viršininkė.

Pareigūnė neslepia, kad yra pasitaikę ir ašarų. Nuovargis darydavo savo, nes nusikaltimai vyksta ir dieną, ir naktį, o reaguoti tekdavo tuoj pat, tad pradėjus karjerą emocinių sunkumų netrūko, o derinti asmeninį gyvenimą buvę labai sudėtinga.

– Karjera man taip pat nebuvo vien tik kilimas aukštyn. Kiekvienas naujas etapas reiškė didesnę atsakomybę. Tapus vadove atsakomybė dar labiau išaugo – dabar atsakai ne tik už savo sprendimus, bet ir už žmones, jų darbą, komandą, už tai, kaip policija atlieka savo pareigą bendruomenei. Manau, kad iki vadovaujančių pareigų atėjau ne per vieną didelį žingsnį, o per daugybę mažesnių – darbą, patirtį, klaidas, iš kurių mokiausi, ir žmones, iš kurių per visus tuos metus turėjau galimybę mokytis. Jeigu šiandien atsigręžčiau į savo karjeros pradžią, turbūt pasakyčiau sau: nebijok sunkumų, nes būtent jie labiausiai užaugina. O vadovo pareigos man nėra apie kabinetą ar pavardės lentelę ant durų. Tai pirmiausia atsakomybė už žmones, su kuriais dirbi, ir už tuos žmones, kuriems tarnauji, – įsitikinusi R. Trijonienė.

Rima Trijonienė. Mortos Mikutytės nuotrauka

Laikmetis darbą keitė

Kalba pasisuko ir apie pareigūno darbą prieš 27-erius metus – anuomet jis buvo visai kitoks. Nebuvo kompiuterių – pareigūnai rašydavo rašomosiomis mašinėlėmis. Kitokie vyravo ir nusikaltimai.

– Ir nusikaltimai pasikeitė. Anais laikais jie buvo labiau banalūs, nebuvo elektroninės erdvės įvykių, tiesiog elektroninės erdvės nebuvo, o dabar juk išvien elektroniniai sukčiavimai – vien vakar vos nuėjusi į budinčiąją dalį išgirdau, kaip atėjęs žmogus pasiguodė paspaudęs nuorodą ir praradęs pinigus. Atsiranda net sakančių, kad niekur neskelbėm apie tuos sukčiavimus – tada net rankos nusvyra, – kalbėjo „Tauragės kurjerio“ pašnekovė.

Pasak R. Trijonienės, anksčiau vyravę nusikaltimai buvo paprasti, tačiau gatvėse buvę kiek pavojingiau nei šiais laikais. Dažniau pasitaikydavo vagysčių, plėšimų, net bandymų įsitempti žmogų į mašiną. Apie panašius įvykius šiais laikais išgirstame gerokai rečiau. Tačiau kadangi elektroninė erdvė anuomet beveik neegzistavo, tai ir nusikaltimų, įmantrių kibernetinių sukčiavimo atvejų nebuvo, nors dabar būtent jie vyrauja ir dėl jų pareigūnų darbas kur kas sudėtingesnis – tenka išmanyti technologijas, dirbti su didžiuliais informacijos kiekiais, tarp viso to ir valdyti konfliktines situacijas, mat smurtas artimoje aplinkoje niekur nedingo.

Rima Trijonienė pastebėjo, kad pareigūnų darbą gerokai palengvina vaizdo stebėjimo kameros, ji pasidžiaugė visai neseniai įdiegtais atnaujinimais miesto gatvėse. Tai rimta savivaldybės pagalba policijos pareigūnų darbe.

Bėgant metams kinta ne tik pareigūnų darbas, bet ir visuomenės požiūris į juos. Jei anksčiau uniformą vilkintis pareigūnas sulaukdavo pagarbių žvilgsnių ir tarsi savaime buvo autoritetas, šiais laikais to nebeužtenka.

– Žmonės nori, kad pareigūnas būtų pasitempęs, kalbėtų profesionaliai ir mandagiai. Ir pats pareigūnas turi suprasti, kad jo žodžiai ir darbai lemia kitų žmonių likimą, surinkti įrodymai bus skaitomi teisme ir nuo jų priklausys, kas bus nuteistas, o kas išteisintas, – įsitikinusi pareigūnė. – Reikia pripažinti, buvo laikai, kai pareigūnai važinėdavo be saugos diržų, pasitaikydavo ir neblaivių prie vairo. Dabar jau tai išgyvendinta – tokie atvejai dabar tikrai labai išimtiniai, tačiau ir šaukštas deguto sugadina medaus statinę…

Net juokingai nuskamba, kai Rima prasitaria esanti pensininkė – ji jau turi įgijusi pakankamą stažą, kad galėtų palikti komisariatą. Tačiau artimiausiu metu ne tik neketina to daryti, bet ir neretai apsilanko nusikaltimų vietose – jai šis procesas vis dar labai įdomus.

– Pernai kiek paieškų buvo… Rudenį buvo per mėnesį gal trys ar keturios paieškos. Visus dingusius radom, tik ne visos baigtys laimingos. Kai ieškojome išėjusio senjoro netoli Batakių ir Lomių sankryžos, miške gyvenau nuo penktadienio iki sekmadienio. Kariai šukavo teritoriją, buvo dronai pakelti. Aš į paieškas visada einu – man reikia veiksmo. O jei mano komanda išvažiuoja į įvykį, stengiuosi vykti kartu. Man taip ramiau ir lengviau nei sėdėti kabinete ir laukti skambučio, – su šypsena tvirtina R. Trijonienė.

Trūksta daugiau nei 10 pareigūnų

Tauragės rajono policijos komisariatui vadovaujanti Rima patvirtina spėjimą – policijos pareigūnų vis dar labai trūksta. Reagavimo skyriuje trūksta 6 pareigūnų, Veiklos skyriuje – 8, dar du etatai laisvi administracinėse pozicijose. Tačiau pareigūnų atlyginimai – ne itin konkurencingi. Viliojant žmones tapti pareigūnais parama prisideda ir savivaldybė, tačiau ja susidomi tikrai ne kiekvienas.

– Jei neklystu, priėmėme penkis naujus pareigūnus. Yra, kas atsisako savivaldybės paramos, nes nenori įsipareigoti. Tai jauni žmonės, jie nežino, ar jiems patiks darbas, dažnu atveju tai meilės migrantai. O paėmęs paramą įsipareigoji atidirbti tam tikrą laikotarpį ir kai kuriuos tai atbaido, – pastebėjo pašnekovė.

Tauragės rajono savivaldybė norintiems tapti policijos pareigūnais siūlo kelis paramos būdus: 7060 eurų vienkartinę išmoką, 15 proc. (bet ne daugiau kaip 15 tūkst. eurų) nuo būsto kainos finansinę paramą būstui įsigyti, 600 eurų mėnesinę stipendiją mokymosi laikotarpiu, o už šešių savaičių įvadinius mokymus skiria vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Menka paslaptis, kodėl pareigūnų trūksta ir čia dirbti ateina žmonės „iš idėjos“.

– Pareigūnų atlyginimų klausimas labai svarbus, ypač kalbant apie specialistų pritraukimą į regionus. Šiandien policijos pareigūno atlygis turi būti vertinamas ne tik pagal algos dydį, bet ir pagal jo darbo sudėtingumą, atsakomybę, darbo laiką, riziką ir emocinį krūvį. Manau, kad atlygis turi būti toks, kad jaunas žmogus policiją galėtų matyti kaip konkurencingą pasirinkimą darbo rinkoje. Vien tik pasakyti, kad atlyginimus reikia didinti, neužtenka. Svarbu, kad pareigūno atlygis realiai lenktų arba bent jau būtų konkurencingas su alternatyvomis, kurias siūlo privatus sektorius. Jeigu kalbame konkrečiai apie Tauragę, norėtųsi, kad pradedančio pareigūno atlygis būtų apie 1500 eurų į rankas ir didėtų kartu su patirtimi, kvalifikacija bei atsakomybe. Patyręs, didesnę atsakomybę prisiimantis pareigūnas turėtų gauti atitinkamai daugiau, – atkreipė dėmesį komisariato viršininkė, pridurdama, kad svarbiu aspektu renkantis profesiją tampa ir darbo sąlygos, karjeros galimybės, socialinės garantijos bei kiti dalykai. – Svarbiausia, kad pareigūnas jaustų, jog jo darbas, atsakomybė ir pasiryžimas tarnauti žmonėms tinkamai įvertinti.

Minint profesinę policijos pareigūnų šventę – Angelų sargų dieną – R. Trijonienė kolegoms linki saugumo, kad po tarnybos kiekvienas galėtų saugiai grįžti namo pas šeimos narius:

– Policijos darbas ne visada lengvas, ne visada už jį sulaukiame padėkos, tačiau labai svarbu žinoti, kad kažkam mūsų pagalba tą akimirką pati svarbiausia. O visiems pareigūnams linkiu išlikti žmonėmis. Kad ir kokia sudėtinga būtų situacija, nepamirškime, kad kitoje uniformos pusėje taip pat yra žmogus – su savo problemomis, baimėmis ir lūkesčiais. Kad mūsų bendruomenė pasitikėtų policija, o mes savo darbu kasdien tą pasitikėjimą pateisintume. Ir, žinoma, kuo daugiau ramių pamainų, kuo mažiau skaudžių iškvietimų ir visada saugaus grįžimo namo.