Tauragės autobusų parkui gresia likti be tarpmiestinių maršrutų

Susisiekimo ministerijai nuo praėjusių metų lapkričio pradėjus reformą, savivaldybių tolimojo susisiekimo vežėjams gresia būti išstumtiems iš rinkos. Ieškodami pagalbos ir norėdami laimėti laiko jie kreipėsi į teismą, kuris laikinai sustabdė vežėjų atrankos konkursą. Šį klausimą žadėjo neeilinėje pavasario sesijoje svarstyti Seimas, tačiau iš parlamento vežėjai kol kas jokios informacijos nesulaukė. Tauragės autobusų parkas, kaip ir kiti vežėjai, tikisi, kad Seime bus priimtas naujas Kelių transporto kodeksas, kuris padės išvengti chaoso tarpmiestinio susisiekimo sektoriuje.  

Gavo „karštą bulvę“

Tauragės autobusų parkas – biudžetinė įstaiga, 100 procentų jos akcijų valdo Tauragės rajono savivaldybė. Pandemija įmonės veiklą buvo visiškai išderinusi, atnešė didelių nuostolių, Susisiekimo ministerija jų nekompensavo, nors žadėjo, todėl tik praėjusius metus Tauragės autobusų parkas baigė pelningai. Tačiau didelio džiugesio tai neatnešė. Pasak direktoriaus Rimanto Martinavičiaus, visoje šalyje vykdoma vežėjų reforma iškėlė naujų problemų.

– Situacija sudėtinga. Mes iki šiol turėjome penkerių metų sutartis, kurias, jeigu viskas gerai vyksta, Susisiekimo ministerijos padalinys, Lietuvos transporto saugos administracija, pratęsdavo. Buvo neaiškios kilmės vežėjų, kurie sakė, kad ribojama konkurencija, apskundė tą tvarką Konkurencijos tarybai, ši įpareigojo ministeriją skelbti konkursus. Ilgai diskutavome ir sakėme, kad dėl to nukentės tolimasis susisiekimas, lyg bandė įsiklausyti, bet galutiniame variante gavome karštą bulvę, – teigė Tauragės autobusų parko vadovas.

Gruodžio mėnesį paskelbus tarpmiestinių vežėjų atrankos konkursą ir jo taisykles, paaiškėjo, kad savivaldybių vežėjams jame dalyvauti beveik neįmanoma. Kaip teigia R.Martinavičius, pateikus dokumentus pasidarė aišku, kad Lietuvos maršrutai suskirstyti į 21 grupę, kurios logiškai nepaaiškinamos ir labai sunkiai įgyvendinamos.

– Į Tauragės grupę pateko du maršrutai iš Vilniaus, o grupės skaidyti negalima. Todėl atsiranda daug papildomų sąnaudų, reikia įdarbinti žmones Vilniuje. Druskininkams pridėtas Birštonas. Visai nelogiška. Atsiranda reikalavimai visiško autobusų pritaikymo neįgaliesiems, tam per trumpą laiką pasiruošti neįmanoma. Mes apskundėme šitą konkursą, teismo sprendimu nuo penktadienio jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kol priims kažkokį sprendimą, laimėsime laiko. Tai šiek tiek turim vilties, – atvirai pasakojo Tauragės autobusų parko direktorius.

Viltis – įstatymo pataisos

Rimanto Martinavičiaus teigimu, vilties teikia tai, kad Seimas ketina priimti naują Kelių transporto kodeksą, kuris leistų Susisiekimo ministerijai vykdyti visiškai kitokią tolimojo maršruto konkursinę strategiją.

– Maršrutais, kuriais mes dabar važiuojame, galime startuoti, į rinką galėtų ateiti bet kuris vežėjas. Padidėtų konkurencija, atsirastų rinkoje daugiau vežėjų, bet nebūtų sugadinti maršrutai. Dabar vežėjai sako: mes į šituos paketus neisim. Pavyzdžiui, Šilutės pakete reikia turėti 15 autobusų, kurie vyktų į Skuodą, Mažeikius, Kauną, Vilnių, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak R.Martinavičiaus, Lietuvos savivaldybių asociacija pasisakė pritarianti vežėjų mintims, kad naujojo konkurso tvarka išstumtų iš rinkos rajoninius vežėjus. Tauragės autobusų parkas turi kelis pelningus tarpmiestinius maršrutus, kurie padeda taupyti savivaldybės lėšas – uždirbdami daugiau, iš savivaldybės prašo mažiau lėšų nuostoliams dengti. Prieš pandemiją Tauragės autobusų parkas turėjo devynis tarpmiestinius maršrutus, vėliau nuostolingus reisus panaikino, nes jie nekompensuojami.

– Dabar važiuojam Šiaulių, Klaipėdos kryptimis, o vasarą – Palangos. Mums užtenka šių maršrutų, jie sudaro per 300 tūkst. kilometrų ridos per metus, o tai labai gerai. Praradus šiuos maršrutus, įmonei būtų papildoma našta, padidėtų sąnaudos, išaugtų 1 km savikaina. Keleiviai pajustų didelę problemą. Jau nuo balandžio 1 dienos neparduodame elektroninių bilietų, vadinasi, keleiviai negalės turėti garantuotos kelionės, – sakė ilgametis autobusų parko vadovas.

Įtaria nešvarius žaidimus

Rimanto Martinavičiaus teigimu, Susisiekimo ministerija neturi jokios alternatyvos, kad vežėjų rinkoje nekiltų chaosas ir nenukentėtų keleiviai, tačiau pratęsti tarpmiestinius maršrutus 3–4 mėnesiams nesutinka. Šie klausimai iki šiol gvildenami ir per nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“.

– Nenori išgirsti vežėjų, kurie per daug metų šitą rinką sureguliavo, maršrutai yra tokie, kokių reikia keleiviams. Mes nesuprantam, kodėl taip daro, prašo mūsų netriukšmauti per spaudą. Daug straipsnių internete išplatinau nuo „Linavos“, tai paskambino viceministras ir sako: jūs nusiraminkit, mes į viską atsižvelgsim. Bet jokių pokyčių. Gerai, kad turime apsaugos priemones konkursui, tikimės, kad Seimas priims naują Transporto kodekso redakciją, tuomet viskas keistųsi iš esmės ir tai būtų palanku vežėjams, – tvirtino R.Martinavičius.

Kas nori užgrobti savivaldybių vežėjų rinką, R.Martinavičius teigia nežinantis, nes ši sritis nėra labai pelninga, būna nuostolingų laikotarpių.

– Nejaučiam, kad kažkoks monstras ateitų, gal įsislaptinęs kas yra. Gal yra kompanijos, susijusios su neaiškios kilmės kapitalais, galbūt Rusijos kapitalas, galime tik įtarti. Yra tokių, kurie prie oro uostų surenka žmones, bet neduoda bilietų. Panašios sistemos sukasi, gal jie dabar nori legalizuotis, – svarstė Tauragės vežėjų įmonės vadovas.