Tauragės seniūnas Žilvinas Majus: „Žmogus be apribojimų gali ateiti pas kunigą ir pas seniūną“

„Esu komandos žmogus ir dirbti vienas nemoku. Man reikia žmonių visur kur“, – sako ketverius metus didžiausiai Tauragės rajone ir vienai didžiausių Lietuvoje Tauragės miesto seniūnijai vadovaujantis Žilvinas Majus. Nors seniūnijos kolektyvas nedidelis ir jau daugiau nei metus seniūnas neturi pavaduotojo, reikia spėti ir gyventojus išklausyti, ir jiems padėti, ir miestą prižiūrėti.

Rūpi, kas bus ateity

 Keturiasdešimtmetis Žilvinas Majus gimė ir augo Tauragėje, gerai pažįsta ne tik kiekvieną miesto mikrorajoną, bet ir puikiai žino, kokios bėdos dažniausiai užklumpa vienos ar kitos gatvės gyventojus. Prieš daugiau nei du dešimtmečius Ž.Majus baigė „Versmės“ gimnaziją, studijavo Šiauliuose, o magistro studijas baigė Kauno technologijos universitete. Kartu su žmona Kristina augina dvi dukreles.

Su šeima gyvendamas Žalgirių mikrorajone vakarais apeina ar dviračiu apvažiuoja tauragiškių mielai lankomas vietas, nuklysta ir į atokesnes gatveles. Jaunystėje žaidęs rankinį Ž.Majus prisipažįsta, kad turi vieną silpnybę – baigęs darbus, pavakarojęs su šeima vakarus leidžia prie televizoriaus – žiūri sporto varžybas.

– Tikriausiai ir tauragiškiai pastebėjo, kad nesu dažnas svečias įvairiuose renginiuose. Mieliau renkuosi futbolą, krepšinį. Sportas man patinka. Renginių mūsų Tauragėje tikrai daug, sunku net išsirinkti, kuriuose lankytis, – juokauja arčiausiai žmonių esantis valstybės tarnautojas.

Tauragės miesto seniūnija didžiausia ne tik Tauragės apskrityje, ji lenkia net gerokai didesnių miestų seniūnijas. Čia žmonės ateina ne tik dokumentų susitvarkyti, bet ir pasiskųsti blogu kaimynu, kiemą nuklojusiais medžių lapais, duobėmis gatvėse, Ž.Majus buvo sulaukęs ir priekaištų, kad per retai laisto parko medžius.

– Esu įsitikinęs, kad seniūnas turi gyventi ten, kur ir dirba. Man rūpi, kas yra dabar ir kaip miestas atrodys dar po kelerių metų. Gyventojai žino, kad bet kada gali ateiti, gali paskambinti. Visko yra buvę per tuos ketverius darbo metus, bet į bet kokią problemą reaguojame ir sprendžiame ją taip, kaip įmanoma. Kai pasikalbame su kitų miestų seniūnais, jie juokiasi išgirdę, kiek atsakomybių ir savarankiškumo mes turime, – pasakoja Ž.Majus.

Miesto problemomis gyvena nuo 2008-ųjų

Pokalbio susitikome seniūno darbo kabinete ir jo metu Ž.Majaus telefonas skambėjo kas kelias minutes. Manantiems, kad seniūnas darbo dieną leidžia tik kabinete, teks smarkiai nusivilti – ryte prieš aštuonias prie seniūno kabineto jau būriuojasi interesantai: bėdų turintys tauragiškiai ateina tiesiog pasikalbėti ar pasiskųsti, kitiems reikia seniūno parašo ant svarbaus dokumento, darbuotojams svarbu susibėgti pasitarimui prieš darbo dieną.

– Atėjęs ryte į seniūniją pirmiausia sėdu prie kompiuterio ir žiūriu, kokius leidimus reikia išduoti tą dieną. Pernai esame išdavę per 600 leidimų prekybai. Dažnai būna, kad atėjęs jau randu prie durų laukiančių gyventojų, žmogui 5 minučių neskirsi, reikia jį išklausyti, – atvirauja pašnekovas.

Žmonės į seniūniją ateina dėl deklaravimo, leidimų laidoti, čia išduodami leidimai prekybai, registruojami naujagimiai. Paskirstęs darbus ir išklausęs tauragiškius Ž.Majus važiuoja apžiūrėti miesto gatvių, ypač probleminių vietų.

– 2008 metais pradėjau darbą Tauragės rajono savivaldybėje, Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriuje. Po aštuonerių metų norėjosi pokyčių, bet aš esu iš tų žmonių, kurie viską daro žingsnis po žingsnio, todėl dalyvavau konkurse į Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo vietą. Dar dirbdamas savivaldybėje esu susidūręs su seniūnijų veiklomis, todėl seniūnijų veiklos planų sudarymas, ataskaitų rengimas man buvo įdomūs, – karjeros pradžią ir jos eigą prisimena pašnekovas.

Seniūnas juokauja, kad valstybės tarnybos konkursuose dalyvavo ne kartą ir ne du, spręsdavo testus, o kai pasikeitė Valstybės tarnybos įstatymas ir seniūnams buvo įvesti amžiaus apribojimai, iš darbo turėjo išeiti ilgametis Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius. Į pensiją jis išėjo būdamas 65-erių.

– Atsilaisvino seniūno vieta. Pasikalbėjau su bendradarbiais, turėjau visų palaikymą ir priėmiau sprendimą dalyvauti konkurse. Nuo 2020 metų balandžio vadovauju seniūnijai. Labai gerai, kad kelerius metus Virginijus Žilius dar dirbo mentoriumi. Man tai buvo labai didelė pagalba. Kaip dirbti ir ką dirbti turi seniūnas, nėra aprašyta jokiuose dokumentuose. Žmogui negali pasakyti, kad jo bėda man nepriklauso. Jei yra reikalas, reikia jį ir spręsti, – įsitikinęs Ž.Majus. – Per tiek metų darbo jau ir gyventojai daugmaž man pažįstami ar bent jau matyti ir sutikti gatvėse. Dabar, po visų karantinų ir užsidarymų, seniūnija liko vos ne vienintelė įstaiga, į kurią gyventojai gali ateiti be išankstinių registracijų. Mūsų durys visada atviros. Jei esu išvažiavęs, perskambinu visiems, manęs ieškojusiems. Net tiems, kurie skambina po darbų ar savaitgaliais. Žmogaus išvaryti negali, ypač jei be apribojimų jam beliko laisvai nueiti tik pas kunigą arba seniūną.

Turi išmanyti viską

Tauragės rajone yra tik aštuonios seniūnijos, kai kituose gerokai mažesniuose rajonuose jų įkurta po 10 ir daugiau. Tauragės rajono seniūnijos pačios formuoja metinius biudžetus, turi savo buhalterijas.

– Labai nedaug Lietuvoje tokių savarankiškų seniūnijų likę. Kai kitų rajonų seniūnijos skaičiuoja dešimtis tūkstančių eurų, tai mūsų seniūnijos biudžetas šiemet pasiekė 1,7 milijono eurų. Kai esi už daug ką atsakingas, turi daugiau darbų, bet tuo pačiu ir geriau jauti miesto pulsą. Mieste esame atsakingi už vaizdo stebėjimo kameras, šviesoforus, kelio ženklus, ženklinimą, fontanus ir visą eilę kitų darbų, – darbus ir atsakomybes vardija pašnekovas.

Pajuokavus, kad tiek atsakomybių gal ir nėra teisinga, nes seniūnas turėtų turėti bent jau kelias profesijas, Ž.Majus juokiasi – seniūnas turi būti visų profesijų atstovas.

– Takeliai įgriūna, važiuoji žiūrėti pats. Kaimynai susipyksta dėl per arti pastatytos šuns būdos, irgi važiuoji spręsti konflikto. Nuolat vyksta renginiai, norisi, kad miestas atrodytų gražiai. Ir svečių mieste daugėja, smagu girdėti gerą žodį apie miestą. Šiemet tik turėjome Force Majeure prieš miesto šventę ir priimu visus priekaištus. Trečiadienį miestas jau buvo išblizgintas, o tada užėjo audra. Nesuspėjome visko sutvarkyti, – sako Ž.Majus.

Didės dėmesys centrui

Pasak seniūno, šiemet daugėja chuliganizmo atvejų mieste, todėl jau dabar kalbamasi su policijos pareigūnais dėl intensyvesnio patruliavimo.

– Stotelės dvi sudaužytos, vazonai išvartyti pačiame miesto centre. Prašau pareigūnų didesnio dėmesio. Taip pat vis niokojamos ir vaikų žaidimų aikštelės. Aišku, aš džiaugiuosi, kad vaikų žaidimo aikštelėse nuolat yra vaikų, jos nestovi nenaudojamos. Tikiuosi, kad netrukus policijos didesnis dėmesys bus skiriamas miesto centrui ir vandalizmo atvejų visiškai neliks, – planus dėsto seniūnas, nuolat bendradarbiaujantis su įvairiomis institucijomis.

Žilvinas Majus pabrėžė, kad visi darbai seniūnijoje atliekami tik komandinio darbo dėka. Jis džiaugiasi seniūnijos kolektyvu, giria miesto seniūnaičius, bendruomenių pirmininkus už iniciatyvas ir norą tobulėti, puošti, puoselėti aplinką ir kartu kurti jaukias erdves gyvenimui bei poilsiui. Paklaustas, kuo labiausiai didžiuojasi, Ž.Majus net nesudvejojo – savo šeima ir dukromis.

– Už viską svarbiausi yra vaikai.