Tęsia aplinkkelį – statys tiltą ir dar daugiau garso sienų

Jei savivaldybei pavyks nupirkti, per artimiausius trejus metus Tauragėje išdygs ne tik garsioji sporto arena, bet ir mažojo miesto aplinkkelio tęsinys su nauju viaduku ir dar daugiau garso apsaugos sienelių. Ir šis projektas bus milijoninis, tačiau lėšų iš Europos Sąjungos fondų šįkart jam neskirta. Pasak mero Dovydo Kaminsko, padėti prisižadėjo Susisiekimo ministerija, o kiek reikės prisidėti savivaldybei, kol kas neaišku. Aišku, kad vėl teks skolintis. Tačiau rajono vadovas ramina: nėra ko skolų bijoti – visos savivaldybės dabar taip gyvena. Nori turėti – turi skolintis.

Statys dar daugiau priešgarsinių sienų

Tauragės rajono savivaldybė skelbia viešųjų pirkimų konkursą aplinkkelio pratęsimui. Norima nupirkti viaduko ir gatvės statybos darbus nuo naujojo aplinkkelio žiedo iki Vytauto ir Tremtinių kelio sankryžos.

Pirkimo sąlygose numatyta pastatyti 0,445 km kelio ruožą, kurio važiuojamosios dalies plotis būtų nuo 5,5 iki 6,5 metro. Viaduko ilgis – 52 metrai. Tiekėjas privalės parengti darbo projektą, atlikti darbų metu įrengtų požeminių inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas ir po statybos darbų užbaigimo parengti statinių kadastrines bylas. Taip pat privalu pasodinti naujus medžius vietoje iškirstų senų. Kiek medžių, tiesiant gatvę, reikės pašalinti, kol kas neaišku, bet jiems atsodinti numatyta 4200 eurų.

– Viadukas prasidės nuo žiedinės sankryžos Naujojoje gatvėje. Sankryža jau įrengta. Bus pastatytas tiltas šalia dabar esančio geležinkelio tilto ir aplinkkelis eis palei pat geležinkelį iki Vytauto ir Tremtinių kelio sankryžos. Taip pat numatyta pastatyti garsą slopinančias sieneles prie Tremtinių kelio daugiabučių namų, – informavo savivaldybės Statybos skyriaus specialistas Tomas Šimašius.

Rangovai, susidomėję kvietimu, pasiūlymus turi parengti iki lapkričio 27 dienos.

Tremtinių kelio daugiabučių gyventojai garsą slopinančių sienelių prašo jau senokai. Jie skundžiasi negalintys ramiai gyventi dėl traukinių keliamo triukšmo. Susitikimas su gyventojais ir aplinkkelio darbų pristatymas numatytas.

Kaina išaugo daugiau nei 1 mln. Eur

Mažasis Tauragės aplinkkelis, arba Naujoji gatvė, – vienas didžiausių viešųjų investicijų projektų Tauragėje nuo Nepriklausomybės atgavimo, tiesti pradėtas 2022 metų rugpjūtį. Pirmojo etapo darbų rangos konkursą laimėjo UAB „Kauno tiltai“. Už įrengtą 2,3 km ilgio dviejų eismo juostų gatvę, kurios bendras plotis – 6,5 metro ir ji sujungia Gedimino bei Dariaus ir Girėno gatves, rangovui sumokėta arti 6 milijonų eurų. Gatvė jau beveik paruošta eksploatacijai, bet vis dar neatsiranda rangovas, sutiksiantis už savivaldybei priimtiną kainą įrengti žiedinę sankryžą Dariaus ir Girėno gatvėje, taip pat reikės Valstybinės komisijos verdikto – tinkama Naujoji gatvė naudoti ar ne.

Šalia Naujosios gatvės įrengti 2,3 km ilgio ir 2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, pastatyta daug gyventojų nepasitenkinimo sukėlusi triukšmo slopinimo sienelė ties Ateities tako 24, 26 ir Gedimino gatvės 43, 45 daugiabučiais namais. Planuojama, kad leidžiamas automobilių greitis Naujojoje gatvėje bus 50 kilometrų per valandą.

– Pirmojo etapo darbai beveik baigti. Tikimės, kad dar šiemet Valstybinė komisija pateiks išvadas. Išsiskyrė ir triukšmo slopinimo sienele nepatenkintų gyventojų mintys. Vieni džiaugiasi, kad pastačius sienelę visiškai nebesigirdi traukinių keliamo triukšmo, kiti piktinasi, kad ji užstoja šviesą. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Visada taip buvo ir bus, – sakė Tauragės rajono savivaldybės Statybos skyriaus specialistas T.Šimašius.

Aplinkkelis pasieks Tremtinių kelią. TK nuotrauka

2020 metais paskelbus apie Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros pradedamą įgyvendinti pirmąjį funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos projektą – mažąjį aplinkkelį Tauragėje, buvo įvardyta, kad pirmojo etapo darbai kainuos 4,3 mln. eurų. Tarptautinis viešųjų pirkimų konkursas buvo skelbiamas kelis kartus. Vis strigo rangovo paieška. Pasirašius sutartį su UAB „Kauno tiltai“, kaina išaugo 1,2 milijono eurų. 92,5 % projekto vertės finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 7,5 % prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė.

Iš viso – 3 etapai

Skaičiuojama, kad naujasis aplinkkelis kasdien nukreips apie 3000 automobilių srautą nuo Dariaus ir Girėno gatvės ir 20 % sumažins automobilių judėjimą Gedimino, Vytauto, J.Tumo-Vaižganto ir kitomis centrinėmis miesto gatvėmis. Atidarius gatvę, tikimasi, kad eismas sklandžiau vyks labiausiai gyvenamose Veterinarijos, Bernotiškės, J.Tumo-Vaižganto, Gedimino, Vytauto ir Prezidento gatvėmis.

Kai bus baigtas trečiasis aplinkkelio statybos darbų etapas, sunkiasvorių automobilių miesto centre turėtų nelikti. Aplinkkelis eitų nuo Pramonės gatvės palei geležinkelio tiltą ir susijungtų su Tauragės dvaru.

Tauragės pietinis aplinkkelis yra vienas iš 11 valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių projektų, šiemet iš dalies finansuojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Tokie projektai įgyvendinami Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje.

Vyriausybės patvirtintoje KPPP sąmatoje šiemet valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių projektams iš viso numatyta 16,133 mln. eurų.

Skolintis teks

Jei atsiras antrosios aplinkkelio dalies rangovas, darbus numatyta atlikti per dvejus metus. Savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė negalėjo detalizuoti, iš kur šiam projektui vykdyti savivaldybė gaus lėšų. Paklausta, ar tai, kaip ir pirmajai aplinkkelio daliai, bus Europos Sąjungos fondų lėšos, suabejojo – esą neaišku.

– Čia turėtumėte paklausti mero, jis labiausiai kontaktuoja dėl finansavimo. Pirmajam aplinkkelio projektui buvome gavę ES paramą ir labai neblogą, – sakė G.Pukelytė.

Tauragės meras Dovydas Kaminskas patvirtino, kad Tauragės aplinkkelio antrajai daliai lėšų pažadėjo skirti Susisiekimo ministerija. Tačiau gali tekti ir skolintis, savivaldybė prie projekto vykdymo įsipareigojo prisidėti 20 proc. jo vertės.

– Šiemet jau buvome gavę pinigų iš Susisiekimo ministerijos aplinkkeliui ir kitiems metams tęsiam tą projektą. Bet tam, kad galėtume prašyti finansavimo, turim turėti jau įvykusius pirkimus. Iš Europos Sąjungos fondų antrajai aplinkkelio daliai finansavimo nebus, – informavo meras.

Paklaustas, apie kokią sumą gali eiti kalba, D.Kaminskas sumos įvardyti negalėjo, viskas priklausys nuo įvykusių konkursų rezultatų.

Ar reikės skolintis tolimesniems aplinkkelio tiesimo darbams? Meras patvirtino, kad greičiausiai taip. Tačiau, jo teigimu, skolų nereikėtų labai baimintis – esą visos savivaldybės dabar gyvena skolon.

– Tai mes kiekvienais metais skolinamės tiek, kiek leidžia įstatymai. Skolinimosi įstatymai yra tikrai labai griežti, mes jų nepažeidžiam, skolinamės tiek, leidžia. Kasmet skolas grąžinam, tas pačias sumas skolinamės. Didžiulis Savivaldybių asociacijos laimėjimas yra tas, kad jei skolinamasi prisidėjimui prie Europos Sąjungos projektų, tos paskolos jau nebus įskaičiuojamos į savivaldybių skolinimosi limitą. Tas skolinimasis nieko nėra baisus. Žinoma, aptarnavimo kaštai yra nemaži dėl palūkanų normos, bet visi dabar taip gyvena. Kitaip neišeis, – kalbėjo rajono vadovas.

Parengė Ramunė Ramanauskienė ir Violeta Karaliūnaitė