fbpx

Ugniagesiai ragina šventes sutikti saugiai

Dalintis:

Artėjant gražiausioms metų šventėms ir mokinių žiemos atostogoms bei siekdami, kad šios šventės būtų sutinkamos puikios nuotaikos, Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena pagrindines saugaus elgesio taisykles žiemos metu.

Ruošiantis artėjančioms gražiausioms žiemos šventėms – Šv. Kalėdoms, Naujųjų Metų sutikimui – kiekvienuose namuose puošiama Kalėdinė eglutė. Svarbu žinoti, kad sausoje patalpoje gyva eglutė greitai išdžiūsta ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Eglutei svarbu parinkti tinkamą vietą – atokiai nuo durų, nuo šildymo priemonių ir kad netrukdytų išeiti iš patalpos. Taip ji bus ne tik gražesnė, bet ir saugesnė. Draudžiama eglutes puošti degiomis medžiagomis, naudoti žvakutes ir šaltąsias ugneles, nes atvira žvakutės liepsna gali akimirksniu sukelti gaisrą.

Kitas Kalėdų akcentas – degančios žvakės. Svarbu parinkti deginamoms žvakėms tinkamą vietą, kad niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ir naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, arti kitų degių medžiagų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietus besiplaikstanti užuolaida užsidegti. Svarbiausia – nepalikti degančios žvakės be priežiūros, o išeinant iš kambario ją užpūsti. Dekoruojant namus, reikia atkreipti dėmesį, į elektrinių lempučių girliandų būklę – jos turi būti tvarkingos.

Kokios šventės be fejerverkų? Tačiau, dėl neatsakingai naudojamų pirotechnikos priemonių graži šventė gali virsti rimta tragedija, atimanti gyvybę ar suluošinanti visam gyvenimui. Kiekvienais metais kyla ne vienas gaisras, kurio priežastis – neteisingas naudojimasis pirotechnikos priemonėmis. Paprastai nelaimė nutinka leidžiant fejerverkus gausiai užstatytuose gyvenamuose rajonuose: jie įlekia į namų balkonus, išdaužia langus, sukelia gaisrus. Fejerverkui pataikius į žmogų pasekmes sunku prognozuoti: gali užsidegti drabužiai, apdegti veidas, rankos. Svarbu atminti, kad draudžiama pardavinėti bei naudoti civilines pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 m nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose.

Šiuo metu vandens telkiniai pasidengę labai plonu ledu, todėl primename pagrindines saugaus elgesio ant ledo taisykles. Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltiniai.

Prieš eidami ant ledo apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu lazda sudavus į ledą pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą