Ūkininkas Paulius Macas: „Kalėdas pasitinkam labai nežinioje“

Europos šalių ūkininkai kyla prieš jiems nepalankią žemės ūkio politiką – gruodžio 18 dieną Briuselyje organizuoja masinę protesto akciją „Gana miglos ir apgaulingų triukų“. Briuselyje planuoja susirinkti apie 10 tūkst. žemdirbių, į Europos Sąjungos sostinę keliaus ir Lietuvos ūkininkų sąjungų atstovai. Ūkininkų teigimu dėl didinamos konkurencijos, mažinamų pagrindinių išmokų ir papildomų reikalavimų ūkiams gresia sunykti.

„Kemša“ žaliąją politiką

Ūkininkai protestuoja prieš žalingą poveikį žemės ūkiui, atotrūkį tarp pažadų ir veiksmų, prieš perteklinius, jų nuomone, reikalavimus. Ūkininkų teigimu, labai skausminga laisvosios prekybos sutartis su MERCOSUR šalimis, kurią netrukus Europos Komisija žada pasirašyti, kadangi susidarys nevienodos konkurencijos sąlygos, ES rinką užplūs žemės ūkio produktų importas, kuris destabilizuos kainas, kils grėsmė ūkiams. Protestuotojai sako, kad ardoma ES bendra žemės ūkio politikos struktūra, naikinamas bendrumas, ūkininkai stumiami į didesnę konkurenciją per nevienodas rėmimo sąlygas ir nesąžiningus prekybos susitarimus. Svarstomas žemdirbiams apkarpytas ES biudžetas.

– Labiausiai aktualus žaliosios politikos kimšimas. Tauragės prisiimta žalumo strategija yra viena, o Europa grūda visiems ūkininkams, kad mes turime mažinti trąšų, auginamų pasėlių plotus, kad įsileistume nesaugią trečiųjų šalių užaugintą produkciją. CO2 mokestis uždedamas dyzeliniam kurui, įvairiausi kiti žalieji mokesčiai, sėjomainų, dar visokie papildomi įsipareigojimai. Norai gražūs, bet ūkininkams susidaro papildomi kaštai. Mūsų technikai brukama alternatyva – elektriniai, dujomis varomi traktoriai, o juk infrastruktūros nėra, kaip mes galim dirbti? – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo ekologinį ūkį jau daugiau nei 10 metų Tauragės rajone plėtojantis Paulius Macas.

Prognozuojama, kad iš trečiųjų šalių įsivežus produkciją pirkėjai rinksis pigiausią variantą, todėl ūkininkai klausia – kaip bus su sava, lietuviška, produkcija, juk Lietuvoje skatinami ekologinių pasėlių plotai? Rinkoje sunkiau ir dėl didinamų žaliųjų reikalavimų, kurie išaugina produkcijos savikainą.

– Užburtas ratas. Vietos produkcijos kaina su įvežtos iš trečiųjų šalių gali skirtis net kelis kartus. Mums ne tik nemoka už produkciją tinkamos kainos, mes dar turime įsipareigojimų, iš visų pusių spaudžia. Ūkiams, kurie dirba 100–200 hektarų žemės, bus sunkiau nei didelėms bendrovėms ar įmonėms. Todėl kyla egzistencinis klausimas. Ateinančiam laikotarpiui – 2028–2032 metams daug visko numatyta. Jei esi pensinio amžiaus, gali deklaruoti, bet išmokų nebegausi. Politikų logika – ūkininkavimą perleisti jaunesniems, o jei žmogus dar pilnas jėgų ir nori dirbti? Neina vaikai į ūkius dirbti, o dar pagrindines išmokas nori atimti, – stebėjosi P.Macas.

Didžiausia grėsmė – mėsininkams

Ūkininko P.Maco teigimu, ir Tauragės krašte ūkininkų nuotaikos nesmagios, su kolegomis jis vis pasikalba kaip Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir kaip Žaliosios Tauragės žemės ūkio ambasadorius. P.Macas žemdirbių interesus gina ir būdamas Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys.

– Ūkininkai dirba ir laukia akimirkos, kada galės likviduoti ūkius, nes tęstinumo nebeliko, o dar bruka savo sugalvotas nesąmones. Iš trečiųjų šalių įsileidus pašarus ir žaliavas, bus blogai, nes jau šiemet buvo tokia grūdų kaina, kad ne vienas atsidūrė ant bankroto ribos. Trečiųjų šalių užauginimo savikaina per pusę mažesnė, o mes turim daugybę žaliosios politikos įsipareigojimų, didžioji dalis preparatų – herbicidų ir fungicidų – sumažinta, tai apsunkina auginimą, įtaką daro kokybei ir kiekybei. Todėl niekaip nepakonkuruoji. Ūkininkai turi parduoti rinkos kaina, o ta rinka diktuoja savo sąlygas, – ūkininkų problemas atskleidė P.Macas.

Pyksta žemdirbiai ir ant žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, kuris pritarė MERCOSUR sutarčiai su jais nepasitaręs. P.Maco nuomone, ši sutartis pieno gamintojams didelės įtakos neturės, tačiau nokautuos mėsinių galvijų augintojus.

– Mėsos augintojams bus „šakės“, nes mėsos kaina gali per pusę nukristi, kai iš Argentinos ir Zelandijos atveš pigios jautienos ir parduotuvėse atvežtinės jautienos kaina pirkėjams taps patraukli. Lietuva nėra didelė jautienos vartotoja, todėl didelę dalį eksportuojam, bet jeigu neliks tos galimybės, tai čia be komentarų. Žmonės 10–15 metų augino bandas, valdžia finansavo, kad bandos būtų tinkamos, todėl iš Vokietijos vežėmės telyčaites, o dabar patys vokiečiai, danai ar olandai iš mūsų jas vežasi. Vežasi mūsų užaugintą genetinę medžiagą. Vadinasi, mes tampam stiprūs, turim bazę, genomą, o įsileisdami trečiąsias šalis viską sunaikinsim. Ūkininkai jau rankas nuleidę, nes nebeįmanoma, – apmaudžiai kalbėjo P.Macas.

Mano, kad grįšim 30 metų atgal

Ūkininkai sulauks ir daugiau pokyčių: atsiranda išmokų diferencijavimas, modernizavimui, kaip ir kitoms programoms, bus mažiau skirta lėšų, tarpiniams pasėliams nurėžtas finansavimas. P.Macas sako, kad pieno supirkimo kainos jau dabar sumažintos, sausį jas dar žada mažinti.

– Tris žingsnius žengiam atgal. Dauguma dalykų bus brukama per jėgą. Juokinga, kai prieš ketverius metus kalbėjo, kad Europa taps CO2 neutralia žemyno dalimi, bet dabar įsivežam iš tokių šalių produkciją. Buvo skelbti atvejai, kai įvežtinė jautiena buvo hormonų pripumpuota. Jei tokios mėsos norim, tai ir grįžkim 30 metų atgal, auginkim pigiai, neaiškiai, nekokybiškai, uždarykim veterinarinę tarnybą, nes jis bus nelabai reikalinga. Taip, mėsa bus pigi, bet ar visuomenei to reikia? Kalėdas pasitinkam labai nežinioje, – nelinksma gaidele pokalbį baigė Paulius Macas.