Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Aukštupiuose (Žygaičių seniūnija) gimę ir giliai tėviškėje šaknis įleidę Reda ir Jonas Abromai stebina savo darbštumu ir energija – ne tik suspėja užauginti ir realizuoti įvairiausias daržoves ir gėles, verstis gyvulininkyste, aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, vaidinti teatre, šokti, bet ir dar dirbti valdišką darbą. Ūkininkai tiesiog spinduliuoja optimizmą ir sako apsukų mažinti dar neketinantys.
Išbando naujas daržovių veisles
Du didžiuliai šildomi šiltnamiai, kuriuos Abromai vadina daigynu, pastatyti kaime prie namų, o trečiasis, kuriame augins pomidorus, agurkus ir paprikas pardavimui, įkurdintas kiek atokiau. Visi jie užima maždaug 12 arų. Daigynuose jau gausu ūgtelėjusių, pražydusių ar dar žiedus tik kraunančių augaliukų, tarpsta ir įspūdingos kambarinės gėlės – pinigų ir laimės medžiai, alijošius, alavijas ir jukos. Įsisiūbavo prekyba svogūnų laiškais, našlaičių didžioji dalis jau išparduota, o gerokai ūgtelėjusiems agurkams tereikia atramų – tuojau apsipils žiedais.
– Žalumynais pradedame prekiauti anksčiausiai po žiemos. Juos tiekiame maitinimo įstaigoms, bet ir žmonės noriai perka, nes švieži, ką tik paruošti, sako, labai skanūs. Tik va konkurenciją su prekybos centrais jaučiame. Jei daugiau svogūnų laiškų augintume, būtų sunku realizuoti. Sodinam maždaug 400 kilogramų svogūnų, į dėžutę telpa 100 gumbų. Pirmiausia svogūnus, paskui palaipsniui visa kita sėjame, pikiuojame ir sodiname, – pasakojo sutuoktiniai.
Abromų šeima. Reginos Genienės nuotrauka
Abromai augina agurkus „Mirabella“, „Pasalimo“, „Merenguje“, nes pastebėjo žmonės labiausiai šių rūšių pageidauja. Tačiau Jonas sako, kad šiemet išplėtė agurkų asortimentą, turės naujų derlingų ir gardžių veislių, viena tokių – „Madrilene“. Jiems patiems agurkų daigų reikia apie 3000, o parduoda 3–4 tūkstančius.
– Kelerius metus daigus auginame specialiuose puoduose-rankovėse, durpių substrate. Durpė – sterili medžiaga. Taip visas procesas vyksta greičiau. Šiemet 13 arų užsodinome 140 kilogramų žieminių česnakų. Tai bandomasis laukas, iš Kėdainių UAB „Flora“ paimta sėkla. Mes bendradarbiaujame. Žiūrėsime, kaip naujos olandiškos veislės dera mūsų sąlygomis. Šiuo momentu labai gražūs, – apie naujus ūkio bandymus pasakojo Jonas.
Kai tik pagerės orai, laukuose po danga Abromai sodins savo užaugintus 3000 ankstyvųjų kopūstų daigus. Jiems skyrė 10 arų, o 14 000 vėlyvųjų kopūstų daigams numatyta 30 arų. Tokiame pat plote augs ir morkos, keli arai ankstyvosiomis morkomis jau užsėti. Čia pat auga jau didokos salotos ir rūgštynės, įvairaus ankstyvumo ir aukščio, spalvų ir skonio pomidorai. Stiebiasi daugelio pamėgti pomidorai „Bobcat“ – vidutinio aukščio, gana ankstyvi, vaisiai gražūs ir skanūs. Jiems savybėmis nenusileidžia ir „Rally“ bei „Tolstoj“.
– Ketiname parduosime kelis tūkstančius kopūstų daigų. Tik dabar žmonės nelabai nori sodinti, geriau nusiperka – tokie laikai. Pasėjom ir krapų. Auginam tik tinkamus šaldyti, salotinius. Juos sėjame penkiais etapais visą sezoną. Kai vienus nuimame, tuoj sėjame kitus. Krapus reikia sėti tankiai ir rauti nedidelius. Krapais aprūpiname valgyklas, kavines Tauragėje, vežame į Klaipėdą. Juos nesunkiai realizuojame. Jei ištisai juos pirktų, tai tik krapus augintume, – juokėsi daržininkai.
Abromų šeimos verslas. Reginos Genienės nuotrauka
Sėkmės garantas – įvairovė
Pasak Jono, kaip seksis realizuoti produkciją – numatyti sunku. Jis pastebėjo, kad turgaus prekyba menkėja, didelę klientų dalį nuvilioja prekybos centrai. Kadangi ridikėlius reikia greitai realizuoti, tai jų sėja mažai. Braškės užima 10 arų. Anksčiau Abromai daugiau sodindavo bulvių, dabar joms skiria iki 70 arų.
– Laukuose turime laistymo įrangą, todėl lengviau. Visko anksčiau daugiau auginome. Sumažinome, nes pagrindinė bėda – pardavimas. Dažniausiai prekybos centrai skelbia akcijas antroje savaitės pusėje, prieš turgų, atėjęs žmogus sako, kad parduotuvėje buvo pigiau. Iš mūsų centrai tokių kiekių neima, jiems reikia labai daug, nuolat ir pigiai. Internetu prekiaujam, kas paprašo, į namus atvežam, vykstam į miestelius. Centro turguje gal ir prekiaučiau, bet ten nelabai yra sąlygų, autobusiuku neįvažiuosi, o didžiajame turguje pardavimas menkas. Turguje prekiaujant reikia įvairovės, tuomet būsi įdomesnis, – neabejoja pašnekovai.
Abromai sako mokantys konkuruoti – gražias daržoves parduoda palankesne kaina nei kiti. O Jonas pastebėjo, kad perpardavinėtojų dabar daugiau nei augintojų. Reda vyrui antrina, kad lengviau būtų išvardinti tai, ko jie neaugina.
Daržininkystės ir gėlininkystės srityje Abromai darbuojasi jau ilgiau nei 30 metų. Jie pirmieji Aukštupiuose pradėjo auginti gėles pakabinamuosiuose vazonuose, šiltnamiai buvo bene didžiausi. Reda iki šiol važinėja į turgų prekiauti. Kad ji labai daug dirba, išduoda sudiržusios rankos.
– Mes vietiniai, Aukštupiuose gimę ir augę, 34-virti metai eina, kai vedę. Aš užaugau pas mamytės seserį, nes mama mirė, kai buvau šešerių metukų. Šiame kaime labai daug mano giminių, – pasakojo Reda.
Atviravo ir Jonas:
– mano tėvai augindavo agurkus lauke, urmu parduodavo, po vestuvių ir mes pasinėrėme į tą veiklą, viską auginome: ir daigus, ir daržoves, ir gėles.
Abromų šeimos verslas. Reginos Genienės nuotrauka
Ne vienerius metus Reda buvo Aukštupių kaimo seniūnaitė, rudenį vykusiuose rinkimuose šios pareigos patikėtos jos vyrui Jonui, kuris Vainute dirba ugniagesiu, su jauniausia dukra Janina vaidina Kęsčių kaimo mėgėjų teatre, yra medžiotojas.
Gėlių mados keičiasi
Abromų auginamų gėlių asortimentas išsiskiria įvairove, jų šiltnamiuose stiebiasi ne tik vienmečiai, bet ir daugiamečiai augalai. Dukra Janina vardijo, kad tėveliai augina ypač populiarius smilginius augalus, mamytės viendienių kolekcijoje – net 70 veislių, o Sibirinių vilkdalgių turi 15 rūšių, serenčių – 25 rūšys. Parduoda puikiai žiemojančias jukas, daug įvairių šluotelinių hortenzijų, gazanijų ir sundavilių, alūnių ir melsvių.
– Gėlių mados smarkiai keičiasi. Kapų gėlių daug mažiau bereikia. Pažiūrėkit, jau mažiau ir mieste gėlėmis balkonus puošia. Į madą grįžta senovinės gėlės, ir ypač daugiametės, nes joms mažiau priežiūros reikia. Man patinka dirbti su gėlėmis, ir verbas mėgstu rišti. Viena mūsų dukra Kaune gyvena, kita – Tauragėje, su mumis – tik jauniausioji Janina. Kai dukros gali, mums padeda, agurkus sodina, krapus parduoda, – kalbėjo Reda.
Abromų šeima. Reginos Genienės nuotrauka
Janina Abromaitė džiaugiasi, kad tėveliai leidžia jai užsidirbti parduodant augalus. Į turgų su jais važiuoja nuo mažens, todėl išmano prekybos subtilybes, sako, kad moka įsiūlyti prekę. Tačiau mergina patikino, kad „jos vasaros tikrai nėra parduotos“, turi ji ir laisvo laiko, lanko būrelius, kitąmet, baigusi 12 klasę Žygaičių gimnazijoje, ketina studijuoti. Tėtis labai didžiuojasi savo jaunėle ir pasakojo, kad dukra – meniškos prigimties, o Janina stebėjosi, iš kur tėveliai semiasi tiek energijos, visuomet jie kupini naujų idėjų.
– Ojojoi, kaip mamytė myli gėles. Gėlės jai – atsipalaidavimas. Aš stebiuosi, kaip tėvai visur suspėja tiek daug dirbdami. Moka suderinti laisvalaikį ir darbą. Gal tėvelius motyvuoja pats procesas, į turgų išvažiuoja, pabendrauja su žmonėmis, nors man pačiai į kraują tai įaugę – ateina pavasaris, atsigaunu. Grįžusi iš mokyklos einu durpių kimšti į puodelius, savaitgalį – į turgų. Kai daigų pats pirkimas, turguje sukiojasi daug žmonių, man siūlyti patinka, – šypsosi moksleivė, pabrėžusi, kad jos 86-erių močiutė, tėvelio mama, be galo myli rožes ir taip pat puoselėja savo gėlynus.
Mišriame Abromų ūkyje mūkia per 20 Angus veislės mėsinių galvijų, jiems Jonas sėja 5 ha grūdų. Nors sutuoktiniai dirba nuo aušros iki sutemos, tačiau turi svajonių, kuria vis naujus ateities planus. Jonas brandina idėją imtis kitokios krypties verslo, mąsto apie perdirbimą. O Reda prisipažino turinti viltį įkurti parką ir muziejų. Gražiame kraštovaizdyje, prie tvenkinio, vasarą pražysta 200 rožių krūmų. Turi surinkę daug senovinių buities rakandų ir ūkyje senolių naudotų daiktų. Tik kad visų planų vienu metu įgyvendinti neįmanoma.
