Vietoj sovietinių stulpų – paminklas Klaipėdos krašto prijungimui

Netoli Lauksargių nuvertus stovėjusius tris stulpus su žvaigždėmis, sovietinį monumentą, vieta ilgai tuščia nebuvo. Istoriko Dariaus Kiniulio sumanymo ir dailininkės Aretos Didžionienės išmonės dėka toje pat vietoje įkurdintas simbolis Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos atminti. Oficialiai paminklas prieš savaitę.

Netoli Lauksargių rinkosi būrelis istorijos mėgėjų ir vietos gyventojų. Trumpo renginio metu pristatytas paminklas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos atminti. Svečius pasitiko Lauksargių meno mėgėjų kolektyvas, kaip ir pridera tokiai progai, atlikęs tradicines Mažosios Lietuvos dainas. Lauksargių seniūnija vienintelė Tauragės rajone, priklausanti Mažosios Lietuvos regionui, kurioje dar išlikęs ne vienas tvirtų raudonų plytų pastatas. Kaip kalbėjo viena lauksargiškė, vietos gyventojus nudžiugino idėja sovietinio paminklo vietoje įprasminti krašto istoriją nauju meno kūriniu, simbolizuojančiu stiprybę ir ištvermę.

Susirinkusiesiems kalbėjusi paminklo autorė Areta Didžionienė atskleidė, kad mintis, koks paminklas čia turėtų iškilti, tiesiog netikėtai šovė galvon.

– Atėjo vizija, kitaip nepavadinsi. Pradėjau eskizuoti, matuoti, skaičiuoti ir tas procesas užtruko. Bet viskas vystėsi sklandžiai ir idėja materializavosi. Paminklo siluetas panašus į namą, kad kiekvienam primintų namus, gimtinę. Ąžuolo lapai – ilgaamžiškumo, stiprybės simbolis. Apėję ir įsižiūrėję rasit 12 lapų – tai metų simbolis, istorijos tėkmė, kuri dėliojosi metų metus, – apie naujo paminklo simbolius pasakojo dailininkė.

Renginio metu kalbėjusi Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė priminė, kad idėja šioje vietoje įprasminti Klaipėdos krašto prijungimą kilo jau bene prieš penkerius metus. Tik jos įgyvendinimas būtų buvęs neįmanomas be Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ indėlio ir aktyvios Lauksargių bendruomenės.

– Bendruomenės prisidėjimas rodo vienybę, kad svarbu turėti tapatybę ir ją įamžinti. Šį procesą paskatino Ukrainoje kilęs karas. Sovietinio paminklo nugriovimas – vienas geriausių mūsų sprendimų, po kurio atsirado ir intencija pastatyti kažką naujo, – kalbėjo G.Rakauskienė.

Meno kūrinys sukurtas iš Corten plieno, kuris yra natūraliai rūdijančio plieno spalvos, o jo atspalviai nuolat kinta nuo laiko ir oro sąlygų. Šis plienas atsparus, kadangi susidaręs rūdžių atspalvį turintis sluoksnis yra tarsi apsauginė medžiaga nuo korozijos. Corten rūdintas plienas – ilgalaikė, tvirta ir moderni medžiaga, kuri plačiai naudojama meno objektuose, šiuolaikiškoje architektūroje.

Šiuo metu prie kadaise buvusio pasienio pastatytas paminklas – ne visas, mat kol kas neužteko lėšų visam A.Didžionienės sumanytam ansambliui įrengti. Tačiau idėja, tikimasi, nebus uždaryta stalčiuje ir likusios dvi paminklo dalys bus pastatytos ateityje.