Žmonių klausimų dėl kapinių savivaldybė nenagrinės

Kai į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi gyventojai su šūsnimi klausimų dėl Tauragės miesto civilinių kapinių (senųjų miesto kapinių), gautus atsakymus pateikėme straipsnyje „Kapinėse neramu: ar vieni palaidotieji vertesni didesnės pagarbos nei kiti?“ Tačiau ši istorija turi tęsinį – žmonės tuoj po straipsnio pasirodymo viešumoje kreipėsi į savivaldybę, tačiau ši vėl nusipurtė.

Straipsnyje rašėme, kad gyventojai, kurių artimųjų kapavietės yra senosiose miesto kapinėse, pyksta dėl nevienodos šių kapinių priežiūros ir neaiškios atsakomybės.

– Matome tų pačių kapinių dalių priežiūros skirtumą. Vienoje pusėje žolė nuolat pjaunama, vartai, takai prižiūrimi, valomas sniegas, o kitoje pusėje artimieji viską priversti daryti patys. Viešai nėra paaiškinta, ar visa teritorija dabar administruojama vienodai, ar teisiškai jos dalys perduotos skirtingiems valdytojams. Atrodo, kad kapinės tyčia skirstomos į turtingųjų ir neturtingųjų dalis. Nenorime priešinti skirtingų religinių bendruomenių, tačiau kodėl vienoje pusėje viskas prižiūrima, o kitoje žmonės palikti tvarkytis savo jėgomis? Ar vieni palaidotieji verti didesnės pagarbos už kitus? Susidaro nemalonus ir žeminantis įspūdis, – tąkart kalbėjo tauragiškiai.

Kaip ir buvo skaitytojų prašyta, žurnalistai nuvyko į kapines ir kalbėjosi su ten buvusiais žmonėmis aiškindamiesi situaciją. Į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipęsi žmonės metė priekaištus ne tik savivaldybei, bet ir liuteronų kunigui Mindaugui Dikšaičiui dėl to, kad imąs iš gyventojų mokestį, pardavinėjantis kapavietes ir tinkamai neprižiūrintis liuteroniškosios kapinių dalies.

Kunigas M. Dikšaitis su žurnalistais kalbėtis nevengė ir atsakė į visus aštrius skaitytojų perduotus klausimus. Kaimiškosiose seniūnijose išlikusias liuteroniškąsias kapines prižiūri, žolę pjauna seniūnijos, o štai dėl senųjų miesto kapinių su liuteronų bendruomenės atstovais jau prieš keliolika metų kilo toks lyg ir konfliktas su rajono valdininkais. Paaiškėjo, kad liuteronų bendruomenei pageidaujant dar vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas prašė valdžios senosiose kapinėse liuteroniškąją dalį palikti liuteronams. O kadangi toje dalyje norėta laidoti tik liuteronus, tuomet ir sulaukė tarsi bausmės – miesto valdžios buvę pasakyta, kad jei kapavietės bus skirtos tik liuteronams, tai patys šią kapinių dalį ir prižiūrėkite. Todėl liuteronų bendruomenė iki šiol pati samdo žolės pjovėjus, pati prižiūri tą kapinių dalį, nors labai norėtų, kad tai darytų miesto seniūnija.

Gyventojai svarsto: argi svarbu, kokiai konfesijai žmonės priklauso – kapinės juk valstybės, savivaldybės nuosavybė, todėl jas visas, ir liuteroniškąją dalį, turėtų savivaldybė prižiūrėti vienodai, juk visi čia laidojami žmonės, nepaisant tikėjimo, yra šio rajono gyventojai.

Savivaldybė redakcijai atsiuntė atsakymus į klausimus tik dėl tos senųjų miesto kapinių dalies, kurią administruoja Tauragės miesto seniūnija (pateikti straipsnyje). Tačiau šie atsakymai tauragiškių netenkino. Todėl jie klausimus dėl kapinių priežiūros ir dėl vagysčių jose nusiuntė merui Dovydui Kaminskui, savivaldybės administracijos direktorei Gintarei Rakauskienei, miesto seniūnui Žilvinui Majui, vicemerei Andželai Jakienei, vicemerui Romualdui Vaitkui ir savivaldybės kontrolierei Kostei Čiapienei. Tačiau, norėdami neatskleisti savo tapatybių, po klausimais nenurodė savo pavardžių.

Gyventojai sulaukė štai tokio savivaldybės atsakymo: „Kadangi šiuo atveju nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo, jis nebus nagrinėjamas“.

Klausimų autoriai liko nesupratę, kodėl gavusi konkrečią informaciją apie viešą problemą savivaldybė nepradėjo patikrinimo savo iniciatyva, o apsiribojo biurokratiniu atsisakymu nagrinėti anoniminį kreipimąsi. Tačiau tauragiškiai sako rankų nenuleisią, kol ši problema bus išspręsta.