Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nors skamba nelogiškai ir veik nesuprantamai, varles kasdien „valgo“ dešimtys sėkmingiausių pasaulio žmonių. Didžioji dauguma jų – anglakalbiai, tad ištariama frazė originale skamba taip: „Eat That Frog!“(„Suvalgyk tą varlę!“). Taip jie liepia sau.
Dabar jau teks paaiškinti ir jus kiek nuvilti: nieko antgamtiško tame nėra. Tai laiko vadybos eksperto iš Kanados Brian Tracy idėja. Ne vienas mūsų taip pat ją naudojame. Tik pavadinimo iki šiol nežinojom.
Metodas atsirado iš psichologijos ir produktyvumo tyrimų bei asmeninės patirties, kad svarbius darbus žmonės linkę atidėlioti. Tad ponas B.Tracy ir numatė laiptelius, kuriais mūsų tinginystė turėtų lipti. Pirmiausia reikėtų identifikuoti „varlę“ – numatyti svarbiausią ir sunkiausią užduotį. Antra: būtent nuo jos ir pradėti reikia (o ne imtis mažų užduočių ar lengviausio darbo). Ir trečia: jokio multitaskingo! Vienu metu koncentruokitės tik į vieną užduotį. Ir diena jums pavyks!
Ar „pagavote“ esmę? Mes čia apie tai, kad pasaulis stipriai pasikeitė, ir todėl, nors ir kitų priežasčių yra, pavyzdžiui, mūsų nugyventi metai, nieko nebespėjame. Vėluojame. Lieka dešimtys nenuveiktų darbų. O tai nervina. Ir kelia stresą.
Priežastys tokios. Kitaip (klaidingai) pradėjome vertinti laiką. Manėm, kad užduočiai pakaks 5 minučių, bet – vėl neapskaičiavom savo amžiaus! – prireikė 15-kos. Per daug suplanuojam (norim viską spėti, todėl tarp užduočių nepaliekame „oro“). Gyvenam galvoje, o ne laike (pripažinkite, kad dažnai jūsų kūnas dar čia, o mintys – jau kitur). O paskutiniojo „punkto“ dažniausiai nė nepastebime: skubėjimas tapo… įpročiu. Tad reikia ar nereikia jaučiame spaudimą „iš vidaus“.
O kas atsitinka, kai imame skubėti? Dažniau suklystam. Daugiau pamirštam. Tenka grįžti ir iš naujo pradėti. Ir, žinoma, dėl to – vėl papildomi streso balai.
Na, dar dvi eilutes pafilosofuokim ir apgalvokim, dėl ko taip atsitinka. Dėl to, kad vidinis laikrodis nesutampa su realiuoju. Rytojaus dieną įsipareigojate būti efektyvesnis, bet, žinoma, tai nepavyksta. Dėl to, kad gyvenate kultūroje, kurioje tempas yra norma. Net poilsio metu sugaunate save galvojantį apie… darbą. Ir dėl lūkesčių pertekliaus (Darbas, santykiai, sveikata… Bet para turi tik 24 valandas!). Ir nenustebkite – dar kliudo egzistenciniai jausmai. Mat vėluojam ne tik į posėdžius ar susitikimus. Vėluojame į svajonių ar sprendimų įgyvendinimą.
„Pavinguriavimų“ šitoje temoje galėtų būti pačių netikėčiausių. Bet kaip visada jų vietą teužima „receptai“. Gal ką nors ir sau pritaikysite.
Vienas sunkesnių (bet tikrai veiksmingų) patarimų – dešimčia procentų sumažinti dienos užduočių apimtį. Iškart mažiau klaidų ištinka, ateina geresni sprendimai, sutaupoma kūno energijos, o chaosui vietą užleidžia fokusas. Bet retam pasiseks, nes tai geba tik stiprios asmenybės. Ir dar tos, kurios skaičiuoti moka.
Visuotinai prieinamas ir paprastas metodas – 3-3-3. Išsirenki tris svarbiausius rytdienos darbus. Po to – tris smulkius darbus. Po to – tris darbus sau (čia – ir kava su draugu, ir 10-ties minučių pasivaikščiojimas). Ir neleidi nuo plano nė per žingsnį nutolti. Apie pagrindinę šio metodo klaidą: sutaupote laiko. Bet ar žinote, kam jį skirsite? O gal tik leisite jam ramiai tarp pirštų prabėgti? Paprastai, kai turime vos kelis laisvo laiko trupinėlius, dažnai užpildome juos visiškai netinkamais dalykais. Ir čia dabar bus sakinys, kurį tikrai noriu didžiosiomis raidėmis parašyti (prašau visiems laikams įsidėmėti): POILSIS NĖRA LAIKO ŠVAISTYMAS!
Apie multitaskinimą (daug darbų vienu metu). Šitas metodas apgaudinėja mūsų smegenis: jis tik atrodo greitesnis, o iš tikrųjų vagia laiką. O jei vis dėlto tenka keletu veiklų užsiimti vienu metu, savo laiką suskirstykite blokais: 60–90 minučių vienas darbas, 10–15 minučių pertrauka, po to – kitas darbas.
Ir apie smulkias detales, kurios – vėliau tai išlenda – yra visiškai nesmulkios. Apie būtinas pertraukas jums primins „žadintuvas“ telefone. Ir…
Gyvendamas judrioje Vilniaus vietoje kas rytą matau tą patį vaizdelį: 8.00 – gatvės virtusios ištisiniu kamščiu. Bet 7.45 (arba 8.45) – tuščia. Tad ar stipriai bars jus viršininkas, jei į darbą atvyksite pusvalandžiu anksčiau?
Vėl „sėdite“ el. pašte? Keiskite šitą įprotį. Tegu jūsų draugai žino, kad paštą peržiūrite tik ankstų rytą ir prieš „Panoramą“. O itin skubiems reikalams yra telefonas.
Šeimininkėms patarimų dalyti nedrįsiu. Tik priminsiu, kad ir maistą šeimynai taip pat galima ruošti ne kasdien. Radus laiko – taip pat iš anksto. Bent jau didžiąją dalį.
O jei šiandien atsitiko taip, kad jums „reikia suvalgyti“ ne vieną, o net dvi „varles“, pradėkite nuo tos, kuri yra didesnė ir riebesnė.
