Pro langą į dangų

Mano kolegos reporteriai moka prajuokinti. Tik juokas tas liūdnas toks. Beveik pusę savo gyvenimo buvau tekstus mėsinėjančiu redaktorium perfekcionistu. Negaliu pakęsti netikslios kalbos, kai žodžiai sau, o mintys – katinams. Todėl, kai antradienio vakarą reportaže apie nuteisto A.Navalno šalininkų mitingą Maskvoje perskaičiau, kad Putino banditų daužomi žmonės skandavo „Šiukšlės yra Rusijos gėda“, tik palingavau galva.

Kaip jau supratote turbūt, protestuotojai šaukė „Mentai yra Rusijos gėda“. O prieš tai radijas linksmino mane pranešimu, kad Kauno rajone policija sulaikė „apsimetėlę būrėją“. O tai kokių dar būna būrėjų? Mąstau žvelgdamas pro savo langą.

Su protu nesusipykusiam žmogui būrėja yra apsimetėlės sinonimas. Bet mano kolegoms iš radijo, sveikiems jauniems žmonėms, turbūt atrodo, kad būrėjų būna apsimetėlių, o būna ir tokių teisingų, tikrų. Kurias turbūt jiems negėda į laidą pasikviesti ir šio bei to paklausinėti. Pvz., išburkit, miela ponia, kada čia tas karantinas pasibaigs.

Būrėja, kurią mano jaunieji kolegos negražiai pravardžiavo apsimetėle, iš keturiasdešimtmetį perkopusios klaipėdietės, save titulavusios verslininke, išviliojo 25 000 eurų. Veiksmažodis „išviliojo“ man nepatinka. Paėmė už konsultavimo paslaugas skambėtų tiksliau.

Būrėja nesiveržė į „verslininkės“ namus. Ponia pati ją susirado feisbuke. Pati atmieravo toookius pinigus už staigią sėkmę nuvarytame versle ir tokiame pat asmeniniame gyvenime. Ko pykti, jei manai, kad kažkas gali tau „išvalyti ten viską ir įkrauti geros energijos“. Gera kaina.

Durnumas kartais kainuoja. Ir ačiū Dievui, kad dar atsiranda tokių, kurie durnius pastato į jų vietą.

Durnumas kartais kainuoja. Ir ačiū Dievui, kad dar atsiranda tokių, kurie durnius pastato į jų vietą. O tai jie jau seniai – ir ant altoriaus, ir ant Seimo tribūnos.

Kita „verslininkė“, 42 m. vilnietė, tai pačiai būrėjai pabašliavo dar daugiau – 32 000 eurų. Ir jeigu Fortūna meilės ir verslo reikaluose į ją staiga būtų atsisukusi veidu, o ne tuo pačiu užpakaliu, būtų maniusi, kad gerai investavo. Bet sėkmės nebuvo, tai kreipėsi į policiją.

Kalbant vienos sovietų kino komedijos herojaus žodžiais, mane kankina nykios abejonės, ar kartais tos dvi šlamančiaisiais pertekusios ponios, kurioms vietoj smegenų dar XXI a. pr. buvo implantuotas čipas su Kėdainių kniaziaus vandens formule, nebalsuoja pramaišiui tai už Viktorą, tai už Naisių poną, ir dar jos yra violetinio žudiko garbintojos bei tikrų tikriausios antivakserės. Rėkaujančios feisbuke „Žmonės, nebūkit avys!“

Būrėja suimta. Žmonių teismas ją nuteis. Gamtos teismas išteisintų. Kaip yra išteisinami miško sanitarai vilkai, kuriuos mes saugome, nepaisydami net avis auginančių ūkininkų pykčio.

Būrėja bandė ištaisyti gamtos, tėvų ir tautinės mokyklos klaidas. Bandė paleisti į apyvartą nusikalstamai įšaldytus pinigus ir dar rūpinosi tautos proto sanitarija.

Tuo metu rusiškai kalbantis Michailas paskambino 65-erių biržietei ir ši, patikėjusi tokio mielo jai „Sekundės“ banko prisiminimais-palūkanomis, dešimčia pervedimų į sąskaitas Rusijoje perpumpavo iš kuklios lietuviškos pensijos sutaupytus 47 864 eurus. „Mane įtikino“, išlemeno taupi biržietė policininkams.
Pernai taupios pensininkės ir meilės bei kitokios sėkmės išsiilgusios verslininkės būrėjoms ir rusų bei kitų šalių „investuotojams“ pervedė 4,5 mln. eurų.
„Kisa, kam tau pinigai? Juk tu neturi fantazijos“, garsusis Ilfo ir Petrovo romano herojus Ostapas Benderis erzina savo bendražygį, provincijos bajorų vadą Vorobjaninovą. Ir iš tiesų kam tie pinigai? Kai ant kaktos užrašyta: vargas dėl proto.