Šuoliais per istoriją

Televizinis badmetis. Jei taip nemanote, tai pabandykite įrodyti, kad nekantraudami laukiate vakaro, kai vėl galėsite sėsti prie pamėgto serialo ar naujos televizinės laidos. Nedidelės informacijos apie rudenines žiūrovų laukiančias staigmenas turiu. Bet, deja, iki sezono pradžios esu pasižadėjęs neišduoti. O štai paskalomis pasidalyti niekas neuždraudė. Tiesa, tai ne visuomet skatintina.

Bet negi imsi ir nuslėpsi „Kurjerio“ publikacijos poveikį? Tai štai: jei aną penktadienį televizijos puslapyje skaitėte kiek aštroką komentarą apie vieną iš TV laidų vedėjų – tokią ponią Eriką – tai  turėtų jus sudominti ir kitas pranešimas ta pačia tema: gavau patikinimą, kad toji ponia toje TV laidoje nutarė nebedalyvauti. Arba dalyvauti tik viešnios teisėmis. Bet nuo to vasariškoms televizinėms rogėms ne lengviau.

Todėl dabar pasitikrinkim fantaziją. Pabandykite įsivaizduoti, kiek gi per visą mūsų civilizacijos laikotarpį iš Žemės gelmių buvo iškasta aukso. Stebiu, kaip įsijungia jūsų fantazija. Skaičiuojate tonomis? Megatonomis? Bet šiandien jums rekomenduojamos TV laidos autoriai į šitą klausimą atsako netikėtai paprastai: visas tas pasaulyje per amžius iškastas auksas sutilptų… į tris olimpinius sporto baseinus.

O gal jūs dar manot, kad tas taurusis metalas, dėl kurio ir visi pasaulio karai, ir didžioji dalis tragedijų, nuo amžių amžinųjų tūnojo kažkur Žemės gelmėse? Ir tai nėra tiesa: prieš keturis milijardus metų, įvykus kosminiam Žemės bombardavimui, jis atkeliavo į Žemę kartu su asteroidų, perseidų ir lyridų lietumis (Apie tuos lietus nei toji TV laida, nei rašinio autorius jums nepasakoja. Todėl, kad užuot laiką švaistę paaugliškoms vasarinėms laidoms knygą atsiverstute).

Nekankinsiu jūsų: tą rekomenduojamąją pažintinę TV laidą transliuoja  Info TV. Kasdien. Serialas vadinasi „Žmonijos istorija“. Ir jei turite šeštaklasį sūnų ar anūką, kartu žiūrėti būtų tikras malonumas, nes daug ką galėtumėte papildomai papasakoti. Žiūroviška toji pažintinė laida galėtų pasirodyti ir senelių namų kontingentui: ši dokumentika tikrai sukeltų diskusijas apie religijų atsiradimą. Studijavusiems istoriją būtų proga paburbėti, kad aukštoji mokykla kiek kitaip apie mūsų istoriją pasakojo. O dizaineriai (tikrieji) būtinai imtų barti šitos dokumentikos kostiumų kūrėjus, nes jau labai jie – vaizduojantys įvykius, buvusius ne tik prieš šimtus, bet ir prieš tūkstančius metų – yra modernūs, šiuolaikiški ir visaip gražiai įliemenuoti.

Sako, kad Amerikoje yra leidžiamos specialios plonytės knygelės. Tiems, kurie nori viską apie literatūrą žinoti ir apsiskaičiusiais vadintis, bet ilgoms rimtoms knygoms laiko neturi, nes biznio reikalai svarbiau. Tai štai, tokiems apsukruoliams visi „Karo ir taikos“ tomai glaustai atpasakojami trisdešimtyje puslapių. Kiekvienam Ernesto Hemingvėjaus romanui ten skiriama po du puslapius. Visas Onore de Balzakas „sutalpinamas“ į 40 lapų. Bet ir tai tie skaitytojai skundžiasi, kad per daug.

Panašiam – „amerikoniškam“ žiūrovui, matyt, buvo skirtos ir „Žmonijos istorijos“ serijos. Nepasakyčiau, kad žiūrėti (ir prisiminti) neįdomu. Bet vis vien sėdi prie tų serijų ir fotelyje jautiesi kaip ant šuoliuojančio arklio. Na, ne Lietuvos žiūrovui skirta!

Kai taip pasakai, tai privalai ir iliustruoti. Pirmoji serija. Pranešama, kad tai mūsų visų istorija. Didysis Visatos sprogimas. Ir nuo tada Visatoje yra vienintelė (?) planeta, turinti ir atmosferą, ir vandenį. O paskui staiga šokama į priekį per milijardus metų ir pranešama, kad būtent tada – prieš 13 milijardų metų – atsirado žmonija: rytų Afrikos stepėse ėmė bastytis genetiniai mūsų pirmtakai. Jie dar negalėjo aplenkti gepardo, neturėjo liūto dantų, ir todėl jiems reikėjo įrankių. Juos nusilaužė ir nusmailino. Taip atsirado ginklas. Po ginklo atsirado ugnis. Tuometiniai Žemės piliečiai išgyvendavo maždaug iki trisdešimties metų. Ką valgė? Žvėris žudė. O paskui atsirado poreikis (?) ir vienam kitą žudyti. Skrandžiai mažėjo, o smegenys didėjo. Žinoma, primenama ir tai, kad Žemę (išskyrus Afriką) tuomet dengė kilometro aukščio ledynai.

Antroji serija – apie keliones į kitus žemynus. Apie vilko prisijaukinimą ir jo virtimą šunimi. Ir apie tai, kad iš į šiukšlyną išmestos sėklos išdygo daigas. Po to atsirado kaimai. Ir dar apie Stonhendžą filme yra. Tik jo atsiradimas aiškinamas taip, kaip jokios mums pasiekiamos enciklopedijos nerašo. Ir tai yra įdomu.

Trečioji (o gal jau net ketvirtoji) serija yra apie Egiptą ir apie tai, kad jo žmones užpuolė kiti – iš jūros atplaukę žmonės. Ir naujiena, kurią pirmąsyk sužinojau: jog Kipro sala savo vardą gavo dėl to, kad joje buvo rasta daug vario (sąsajų neradau).

O paskui – kažkurioje serijoje – ilgai ir painiai buvo pasakojama apie vieną vyrą, kuris 33-iaisiais mūsų eros metais buvo nukryžiuotas. Filmo autoriai sako, kad tuomet kitokių bausmių ir nebūta – kasdien ką nors nukryžiuodavo. Tačiau staiga – dar nebaigus pasakojimo apie nukryžiuotąjį Mesiją – pradedama pasakoti apie miestą, esantį už 2000 kilometrų nuo Jeruzalės – apie Romą.

Ir kai viskas taip supainiota, tai atpainioti norisi. Vadinasi, teks ir toliau žiūrėti.