Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje

Turbūt tai pirmasis spalis, šiltesnis už gegužę. Ta proga leisiu sau saulės atokaitoje pasišaipyti. O jei tiksliau, perpasakosiu, ką man papasakojo šeštą kadenciją dirbanti Seimo senbuvė, su kuria teko kalbėtis sugrįžus iš Tauragės. Apie Tauragę, žinoma.

Seimo narė vis dar negali atsistebėti į Seimą patekusiais valstiečiais. Sakė, kad dauguma jų – nei matomi, nei girdimi, o juk prasidėjo paskutiniai šios kadencijos Seimo metai.

– Kas ta jauna daili ponia? Nežinau nei vardo, nei pavardės, – mano pašnekovė paklausė kitos Seimo senbuvės tą antradienį, kai Seimas ošė dėl nepavykusio Seimo pirmininko atstatydinimo.

– Tu ką, nežinai naujos R.Karbauskio dešinės? – nusistebėjo toji.

– Palauk, palauk, Širinskienę tai aš net per gerai pažįstu, kur tik ateinu į laidą, manęs atsiprašinėja, kad su Širinskiene teks diskutuoti.

– Ai, Širinskienė tai tik Karbauskio pitbulis, o vat Aušrinė Norkienė dabar Karbauskio dešinėje

– Įvaizduokit, aš, Seime, prabuvusi daugiau kaip dvidešimt metų, pirmą kartą per trejus metus išgirstu pavardę Seimo narės, kuri, pasirodo, dar ir labai įtakinga, – nuostabos vis dar negalėjo nuslėpti politikoje ir šilto, ir šalto mačiusi moteris.Dar labiau nustebo, kai pagūglinusi sužinojo, kad tai muzikos mokytoja iš Tauragės. Ir jau galutinai Seimo senbuvė neteko žado paskaitinėjusi Seimo valstietės iš Tauragės feisbuko profilį. Sveikinimai mokytojams. Sveikinimai policininkams. Pagyrimas renginiui. Seimo narė nuoširdžiai padėkojo režisieriui ir palinkėjo nestokoti… įkvėpimo. Labai džiaugėsi, kad viešėdama JAV susitiko su ten gyvenančiais lietuviais, kurie… puikiai kalba gimtąja kalba. Ir t.t. ir pan.„Dieve Dieve, Karbauskis penktą mėnesį valstybę ant ausų stato dėl Pranckiečio, krūva naujų mokesčių gresia, o dešinioji Karbauskio ranka režisieriams linki įkvėpimo ir džiūgauja, kad lietuvis gerai kalba gimtąja kalba, – atsiduso Seimo senbuvė. – Nė žodžio apie politiką, kas vienu ar kitu atveju gresia Lietuvai. Jei nebūtų man pasakę, kad tai Seimo narė, būčiau pamaniusi, kad kokia visuomenininkė, kurios hobi – fotografuoti renginius“.

Čia turėčiau padaryti išlygą. Vėsuokiū y, vėsuokiū rek, sakydavo mano mama žemaitė.Seime irgi visokių reikia. Nekreipčiau dėmesio į tuštutę, po renginių rašinėjančią banalybes a la mokykliniai albumai „ant ilgos atminties“, jei ji nebūtų valdančiosios partijos pirmininko pavaduotoja ir neatstovautų tokiam dinamiškam miestui kaip Tauragė.

Kokio lygio tada yra tie Seimo valstiečiai, kurie ne pavaduotojai, tik eiliniai? Turbūt geriau jau neklausti. Ypač tokį šiltą rudenį. Tokį šiltą rudenį širdperšą nuima tik faktas, kad Tauragė garsėja ne tik Seimo tuštutėmis.

Pieno ūkių apdovanojimuose „Pienės 2019“ tarp didžiausių šeimos ūkių paminėtas 2396 t pieno pardavęs Tauragės r. ūkininkas A.Merkelis. Į sparčiausiai augusių pieno ūkių dešimtuką pateko tauragiškis R.Zubrickas, pernai pieno pardavimus padidinęs net 16 proc.

Ot čia tai lyderystė. To nepasieksi nei tūnodamas įkyrių minčių sindromo kamuojamo politiko šešėlyje, nei balsuodamas taip, kaip vadas liepė. Čia reikia juodai, o drauge ir išmaniai dirbti. Kad išvairuotum per pasaulinių pieno kainų duobes, kelerius metus iš eilės pasikartojančias sausras ir dar pagautum naujoves visame kame, kas susiję su karvėmis, turi būti iš tiesų kietas.Įsisvajoju. Norėčiau bent akį užmesti į A.Merkelio ir R.Zubricko ūkius, pasiklausyti ūkininkų.

Ant tokių žmonių laikosi Lietuva. Vis dar laikosi.