Tauragės bendrabučio sostinės studentai pavydėtų

Į aukštąsias mokyklas įstojusių studentų tėvams viešinant baisias vaikų gyvenimo sąlygas remonto nemačiusiuose bendrabučiuose, pasidomėjome, kaip atrodo bene vienintelis ugdymo įstaigos bendrabutis Tauragėje. Profesinio ugdymo centro bendrabučio bendrosiose patalpose vaizdą stebi kameros, yra budintysis, o būtinuosius remontus kasmet daro praktiką turintys atlikti studentai. Prabangaus remonto nerasi, tačiau tvarkinga ir švaru.

Padeda praktikantai

Prieš pat prasidedant mokslo metams aukštųjų mokyklų studentų tėvai žiniasklaidoje piktinosi gyvenimo bendrabučiuose sąlygomis. Jau tapo įprasta, kad kasmet pirmakursių tėvai būna nemaloniai nustebę, kai išvysta, kokiomis sąlygomis turės gyventi jų vaikai: nudėvėti sanitariniai mazgai su susikaupusiomis rūdimis ir kitais nešvarumais bei kalkėmis, atsilaupę sienų tapetai, senutėliai suplyšę linoleumai ant grindų. Kai kurie net rėžė, jog gyvenimo sąlygos – antisanitarinės. O mokėti vienas universitetas už dvivietį bendrabučio kambarį iš studento pareikalavo 110 eurų per mėnesį.

Po tokių šiurpinančių vaizdų pasiteiravome Tauragės profesinio rengimo centro, kokia situacija yra vieninteliame rajone studentų bendrabutyje. Aprodyti pastatą sutiko direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Severinas Bartašius ir bendrabučio administratorė Jolanta Valaitienė.

– Mums paprasčiau, turime mokinių, kuriems reikia atlikti praktiką. Jie atlieka smulkius remonto darbus. Kambariai yra suskirstyti blokais, tai ir remontuoja po vieną ar du blokus savo praktikos metu. Darbus atlieka nuo senų dažų nuvalymo, iki naujo dažymo. Tai ir gruntavimas, špakliavimas dar, – vardijo S.Bartašius.

Gyveno ukrainiečiai

Paprašius aprodyti bendrabutį iš arčiau, pirmiausia nukeliavome į kambarius, kuriuose ne taip seniai buvo įkurdinami ukrainiečiai. Tačiau S.Bartašius neslepia, kad šie gan greitai išsikraustė. Ne dėl prastų sąlygų, o dėl privatumo siekio.

– Žinot, norisi privataus gyvenimo. Čia mes su augintiniais neleidžiam, grįžti reikia nurodytu laiku, nes tam tikru metu viskas užrakinama, – detalizavo direktoriaus pavaduotojas.

Matyti kambaryje mikrobangų krosnelė, nedidelis šaldytuvas. Jie palikti po to, kai išsikraustė ukrainiečiai, kuriems ši buitinė technika ir buvo nupirkta. Iš viso bendrabutyje gali apsigyventi apie 120 studentų, tačiau įprastai užimamos tik apie 50-60 vietų.

– Tiek tesiprašo pas mus gyventi. Tie, kurie tauragiškiai, neturi poreikio gyventi bendrabutyje. Kurie atvyksta iš toliau kaip 25 km, suteikiama vieta bendrabutyje, – patikslino S.Bartašius.

Stulbinanti kaina

Kambariuose daiktų kol kas nematyti – apžiūrėjome juos prieš pat rugsėjo 2-ąją. Studentų, atvykstančių su savo asmeniniais daiktais buvo laukiama sekmadienį, rugsėjo 1-ąją. Anot S.Bartašiaus, dažniausiai moksleiviai atsiveža su savimi kompiuterį, kokį nors muzikos grotuvą.

– Kambarius mokiniai tvarkosi patys. O bendrąsias patalpas jau sutvarko valytoja – koridorius, virtuvėles. Kiekviename aukšte yra po virtuvėlę, – rodė direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai.

Bendrabučio administratorė J.Valaitienė aprodė ir neremontuotą kambarį. Čia vieno studento padaryta skylė dailiai užtaisyta baltu glaistu. Sakė, kad ir nusidažyti turės jaunuolis pats, kai grįš mokytis.

– Mokiniai atlikdami praktiką savo rankomis ir išmoksta viską padaryti. Praktiką pagrinde atlieka apdailininkai, tai jiems yra šis praktinis mokymas – geriau, nei pastatyti dirbtinę sienelę, ant kurios turi špakliuoti ir dažyti. Gauna konkretų objektą, – kalbėjo S.Bartašius.

Viename iš aukštų matyti atskiras budinčiojo kambarys, su stikline siena, pro kurią koridorius – kaip ant delno. Tokios priežiūros reikia nepilnamečiams. Juos J.Valaitienė prižiūri kaip mama – jei reikia, dar ir pažadina, nes pasitaiko atvejų, kai „paveda“ žadintuvas.

Visai šalia budinčiojo patalpos kabo lenta, kurioje palikta vieta ir nuobaudoms.

– Jei ko nesusitvarkė, ar dar ko nepadarė, tai yra registruojamos baudos. Trys nuobaudos – dvigubas mokestis už bendrabutį, – tvarkos taisykles paaiškino Jolanta.

Tik štai tas mokestis, lyginant su aukštųjų mokyklų bendrabučių kainomis, pasirodė neįtikėtinas – vos 6 eurai per mėnesį. Nejaugi?

– Mūsų gyventojams tiek kainuoja gyvenimas čia, – užtikrino S.Bartašius, aprodydamas ir poilsio kambarį su stalo futbolu, sėdmaišiais ir patikindamas, kad ne visi studentai čia ateina iš užtektinai uždirbančių šeimų.

Na, dar esama papildomo mokesčio – panorus išsiskalbti irgi teks primokėti. Bet ir čia mokestis stulbina – 1 euras.

Nors bendrabutis renovuotas, dar vienas atnaujinimas laukia. Kaip pasakojo Severinas Bartašius, planuojamas bendrabučio pritaikymas neįgaliesiems. Šiuo metu žmogui su vežimėliu įvažiuoti į bendrabutį niekaip nepavyktų.

– Yra ir kitų investicijų. Pirkom naują boilerį vandeniui šildyti, nes visame šitame mikrorajone nelieka karšto vandens, kai baigiasi šildymo sezonas. Taip pat reikės įrengti neįgaliesiems pritaikytą sanitarinį mazgą, – nuveiktus ir būsimus darbus vardijo pašnekovas.