Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Trečiadienį iš pirmo žvilgsnio eilinis turėjęs būti Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdis virto tikrai ne eiliniu. Politikų sprendimas po 1500 eurų per metus paremti Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus sukėlė tikrą ažiotažą. Geras šis sprendimas ar nelabai, tegu sprendžia visuomenė. Tačiau jo užkulisiai kelia abejonę, ar savivaldybės biudžeto, tai yra, visų mokesčių mokėtojų, visų mūsų į šį katilą sunešti, pinigai skirstomi skaidriai ir teisėtai. Jei ne „Tauragės kurjerio“ žurnalistai, šis sprendimas greičiausiai būtų buvęs priimtas tyliai.
Kaip ten bebūtų, ažiotažas dėl paramos vietos studentams kilo. Ir kalčiausi dėl to beveik kaip visada liko žurnalistai. Prieš tarybos narius trečiadienį tribūnon stojusi Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovė Diana Vaitiekienė nuo to ir pradėjo, šių eilučių autorę išvadindama visų jau seniai negerbiama žurnaliste. Nieko čia, žinoma, baisaus. Žurnalistas – ne pinigas ir visiems patikti negali. Tačiau yra auksinė taisyklė – jei jau viešai kritikuoji, suteik kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę. Deja, tarybos posėdžio metu tokia teisė man suteikta nebuvo, o ir negalėjo būti: žurnalistai tarybos posėdžiuose – tik stebėtojai ir klausytojai. Taigi nebelieka nieko kito, tik pasinaudoti laikraščio puslapiais.
Kaip iš tribūnos pilnutėlei tarybos posėdžių salei kalbėjo ponia Vaitiekienė, ji mano, kad aš turinti mudviejų pokalbio įrašą ir, matyt, jo detales dar panaudosiu. Ponia visiškai teisi, į spaudą pateko ne visos interviu su D.Vaitiekiene frazės. Skaitytojams turėčiau paaiškinti, kodėl. Visas interviu su kolegijos skyriaus vadove truko apie 19 minučių. Jei jis būtų publikuotas visas, netilptų ir į kelis laikraščio puslapius. Nors interviu žurnalistai stengiasi cituoti tiksliai, kai kurios kalbinamo žmogaus frazės, nepakeičiant pokalbio esmės, vis dėlto pakoreguojamos, nes to nepadarius kai kurių minčių, tai yra šnekamosios kalbos, laikraščio skaitytojas tiesiog nesuprastų.
Kadangi ponia D.Vaitiekienė „leido“ dar kartą pasinaudoti jos „Tauragės kurjeriui“ duotu interviu, ta proga ir pasinaudoju – skelbiu keletą į spaudą nepatekusių kolegijos Tauragės skyriaus vadovės teiginių. Kodėl jie nepateko į spaudą? Prisipažinsiu – neturėjau tikslo sukelti poniai D.Vaitiekienei dar didesnių problemų. Mat kai kurios jos, kaip įstaigos vadovės, žiniasklaidai ištartos frazės galėtų sudominti specialiąsias tarnybas. Išdrįsiu pasakyti – neatmetama, kad už tai, ką atskleidė ponia Vaitiekienė, kai kurie veikėjai gali būti išvedami su antrankiais.
Taigi pirmoji į viešumą neišėjusi frazė: „Ir aš jiems sakau – žadėjot, ir AŠ JUOS PRADĖJAU SPAUSTI ir dabar vienu žodžiu manęs studentai klausia – nu kada kažkokią tą dalį, nes jie su ta mintim ir stojo, taip. Nu tai va, tai čia dabar ir prasidėjo šitie svarstymai ir kažkas iškreiptai galvoja, kad taip remia kolegiją“ (kalba netaisyta, – red.).
Atkreipkite dėmesį į žodžius „aš juos pradėjau spausti“. Kontekstas toks – pirmojo priėmimo šią vasarą metu Kauno kolegijos Tauragės skyrius į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę tesurinko 9 studentus. Kad ši studijų programa apskritai būtų vykdoma, studentų reikėjo gerokai daugiau. Va tuomet kolegijos vadovė ir kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių. Kaip ji atskleidė interviu „Tauragės kurjeriui“, pokalbyje dalyvavo ir Švietimo bei Socialinės paramos skyriaus specialistai. Kad grupė būtų formuojama, reikėjo paramos iš biudžeto, reikėjo pažadėti, kad studentams biudžeto lėšomis bus apmokama bent dalis studijų mokesčio, vadinasi, reikėjo valdžios atstovus „paspausti“. Spausti, žinoma, galima, tačiau kad rezultatas būtų teigiamas, reikėtų abipusės naudos. Kokios? Ir štai čia peršasi atsakymas. Paklausta, kokių specialybių studentus kolegija Tauragėje ruošia, D.Vaitiekienė išvardijo tris šiuo metu gyvuojančias specialybes, tačiau patikino, kad kitais mokslo metais pirmakursiai į jas nebebus priimami. Ir štai nuskamba dar vienas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nekaltas įdomus sakinys: „Yra alkis buhalterinės apskaitos, labai trūksta… Mes turėjom kažkada, bet dabar po kiek laiko grąžinam“. Kitais mokslo metais kolegijoje Tauragėje bus atgaivinama būtent ši studijų programa.
Buhalterinės apskaitos dėstytoju ir studentų baigiamųjų darbų vadovu ilgus metus Kauno kolegijos Tauragės skyriuje dirbo dabartinis Tauragės savivaldybės administracijos direktorius M.Petraitis. Kas galėtų paneigti, kad po rinkimų netekęs savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų M.Petraitis negrįš dėstyti į kolegiją buhalterinės apskaitos? Galbūt tokiu būdu šiai personai bus sukurta darbo vieta?
Tai, žinoma, kol kas tik svarstymai, ateitis parodys, kaip bus. Tačiau labai įdomu, ką apie tokį „spaudimo būdu“ išgautą savivaldybės finansavimą kolegijos Tauragės skyriui mano Kauno kolegijos vadovybė? Kiek garbės tai suteikia Kauno kolegijai, vienai aukščiausiai vertinamų šalies aukštųjų neuniversitetinių mokyklų? Jei viskas čia gerai, tuomet gal panašia taktika galėtų pasinaudoti ir kitų savivaldybės įstaigų vadovai: juk savivaldybės administracijos direktorių tereikia „paspausti“ ir finansavimą garantuojantis sprendimas atsiras, nesvarbu, kaip tam besipriešintų opozicija, jų balsų vis tiek neužteks.
Ir paskutinė D.Vaitiekienės frazė, praėjusią savaitę nepatekusi į spaudą: „Protingai parašyk, jeigu nori, kad aš tau visada atsakinėčiau, prašau gražiai parašyti“. Grožis – subjektyvi sąvoka. Kiekvienas jį supranta savaip, kaip ir tai, ar žmogus kultūringas ar kultūros jam šiek tiek trūksta. Kolegijos vadovė, trečiadienį į tarybos posėdį atsivedusi visą būrį studentų, tarybos narius informavo, kad tokiu būdu jiems surengta išvažiuojamoji kalbos kultūros paskaita. Kalbos šioje paskaitoje tikrai buvo, ir daug, tačiau kiek joje buvo kultūros – dar klausimas. Kad ir kaip atidžiai klausiausi, aš jos neįžvelgiau.
Daugiau: buhalterinė apskaita
