Iškreipta netolerancija: ar tu negeri?

Sulaukėme didžiausių metų švenčių, kurios daugeliui neįsivaizduojamos be šampano ar vyno taurių skambesio, dar blogiau – be stipriųjų gėrimų ant stalo. Tik labai nedaugelis švenčių metu atsisako svaigintis. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, blaivų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės dažnais atvejais netoleruojami, priešingai – kantriai kenčiami ir pateisinami išgeriantieji. 
Nors visi puikiai suvokia, kad alkoholis pridaro daug nemalonumų: neblaivūs asmenys įvykdo daugiau nusikaltimų, sukelia daugiau avarijų, apsvaigę tampa atgrasūs ir įkyrūs, vis tiek vieni kitiems primygtinai siūlo pakelti taurelę. Į negeriantį žmogų dažnas žiūri, kaip sakoma, kreivai. Teisingai gyvenantis žmogus mūsų visuomenėje tarsi raupsuotasis. Neretai stebimasi ar net pasityčiojama ne iš to, kuris nuolat kiloja stikliuką, neblaivus pasirodo viešuose renginiuose ar girtas sėda prie vairo, o iš to, kuris atsisako alkoholio. Turbūt ne vienas, skaitantis šias eilutes, pagalvojo, kad turėčiau atskirti alkoholiką nuo tik retkarčiais išgeriančio žmogaus. Tačiau mano įsitikinimu ta riba labai plona.Bet dabar – ne apie tai, o apie iškreiptą toleranciją išgeriantiems ir netoleranciją nevartojantiems alkoholio. Džiaugtis reikia, o ne burnoti, kad daugiau žmonių blaivėja, kad miesto švenčių metu draudžiama pardavinėti alkoholį. Kam gi patinka, kad greta vaikštinėja ar šlitinėja išgėrę, alkoholiu dvokiantys asmenys? Žodis „dvokiantis“ – per stipru? Gal kam nors ir kvepia. Man ne. Jau šešerius metus nevartoju jokių alkoholinių gėrimų. Man nepatinka apsvaigimo jausmas. Man alkoholis neskanus. Yra daug skanių nesvaiginančių gėrimų! Džiaugiuosi, kad mano artimieji ir kiti mano aplinkos žmonės neragina manęs pakelti taurelės ir nelinki išgerti į sveikatą. Labai keistas šis palinkėjimas. Ne vienam po tokių tostų kitądien skauda galva, pykina ir pan.Greta netolerancijos pastebiu visuomenės nepagarbą ir net blaiviai gyvenančių žmonių ignoravimą. Neretai organizuodami šventes, pradedant krikštynomis, žmonės priperka gausybę alkoholinių gėrimų, tačiau nė nepagalvoja apie jų nevartojančius. Vieni svečiai vaišinami prabangiais alkoholiniais gėrimais, o tie, kurie negeria jų, tyčia ar netyčia pamirštami. Maždaug taip: užteks gaivos. Keista, bet pirkti brangius nealkoholinius gėrimus ne vienam nekyla ranka. Esą pinigai į balą. O nugirdyti svečius tai jau prasminga?Atvirai sakau: aš esu už alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimą, vaikiško „šampano“, ugdančio žalingus įpročius, draudimą ir bet kokį žingsnį, vedantį blaivybės link. Remiantis paskelbtais Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje asmenys, vyresni nei 15 metų, suvartoja daugiausiai alkoholio pasaulyje. Per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išgeria 14,3 litro grynojo spirito. Ar ne laikas susimąstyti apie tai?Švęsti ir linksmintis galima ir be alkoholio! Gerbti reikia negeriančius, o ne tuos, kurie neįstengia tvirtai pasakyti „ne“. Vartojantys alkoholį visada yra kažkurioje rizikos grupėje. Rizikos grupėje tapti priklausomi nuo alkoholio, susirgti įvairiomis ligomis, tapti našta kitiems ar nusikaltimo auka. Arba – nuskriausti, įžeisti, nusikalsti. Ir tai – savo noru! Kodėl mes juos turėtume toleruoti?Gražių švenčių.