Redaktoriaus žodis

Matome, kaip už lango ruduo spalvina medžius. Nespėjome susizgribti, kaip dar vieneri redakcijos metai liko už nugaros. Jau šešiolikti. Vakar iš sveikintojų lūpų ne kartą išgirdome pašmaikštavimą, kad pagaliau migracijos tarnyboje galėsime gauti asmens dokumentą. O jei rimtai, tai tokį „pasą“ 1997 metais gavome su pirmuoju išleistu numeriu.

Rugsėjis mums visuomet ypatingas. Šis mėnuo lyg padalija metus nelygiomis proporcijomis pusiau. Rugsėjo 26-oji ir Naujieji metai. Nuo pastarųjų, kruopščiai suskaičiavę savo buvusio ir būsimo darbo vaisius, raitojamės rankoves naujiems iššūkiams. Atrodo, pasikeitęs skaičius kalendoriaus lapelyje gyvenimo tėkmei įtakos neturės, tačiau pasąmonėje viską pradedame dėlioti ant naujo lapo.

Ekonominė situacija sudėliojo taip, kad „Tauragės kurjeris“ rajone liko vienintelis laikraštis leidžiamas dukart per savaitę. Todėl netenka abejoti, kad šešiolika metų gyvavimo pakankamai ekstremaliomis verslo sąlygomis šiandieną yra vertybė. Vertybė, gauta už sukauptas žinias ir patirtį. Už klaidas ir laimėjimus. Padėkas ir kritiką. Nes redakcijos kelyje buvo, yra ir bus visko. Smagiausia, žinoma, skaitytojams nešti pozityvą, o džiaugtis juk tikrai turime kuo. Bet ar visada sugebame pastebėti kuriamą grožį ar padėkoti mus supantiems žmonėms?

Pasinaudodamas proga norėčiau padėkoti žmonėms, su kuriais praleidžiu didesnę savo laiko dalį. Birutei Slavinskienei, vis stipriau savo rankose laikančiai žurnalistų korpusą, Raimondai Alysienei už stropumą ir dėmesį kalbos kultūrai ir už vis dar nedrąsią plunksną, Žydrūnei Jankauskienei už akylą žvilgsnį į teisėsaugą, Karolinai Stažytei – už iki kraujo įaugusį sportą ir už visuomet randamą išeitį iš sudėtingiausių situacijų. Margaritai Pūdžiuvienei – už dėmesį kaimui ir paprastam žmogui, o už laikraščio vizualinį veidą ir kantrybę leidybos dienomis – Živilei Mockutei.

Redakcijos priimamojo darbštuolėms Loretai Greinink – už rūpinimąsi reklama, Birutei Zajančiauskienei – už gausų prenumeratorių būrį ir kompetenciją klaidžiuose popierizmo labirintuose.

Tariu nuoširdžiai ačiū mūsų reklamos gamybos bitutėms – šauniajai vadovei Kristinai Kazlauskienei, kūrybinei sielai Ramintai Ruseckytei, visur suspėjančiai Rimutei Šiuparienei, darbščiajam Gintautui Naujokui. Už švarą „namuose“ dėkoju Danutei ir Viktorui, o už tai, kad visuomet turime negendančias darbo priemones ir informacines technologijas – Vaidui Bičkui.

Smagu, kad redakcija turi gausų būrį bendradarbių ir pagalbininkų, kurie mielai dalijasi savo žiniomis ir sukaupta patirtimi. Edmundas Mažrimas, Romualdas Vaitkus, Daiva Genienė, Eugenijus Skipitis, Eugenijus Šaltis, Vytenis Almonaitis, Alma Mizgirienė, Nijolė Samoškaitė-Michelkevičienė, Bronislovas Jagminas, Rūta Šiaudvytytė, Arnoldas Vydmantas – ačiū jiems, darantiems laikraščio turinį spalvingesnį. Labai ačiū Vilijai Užmiškienei – redakcija linki greičiau pasveikti!

Širdingai ačiū mūsų buvusiems kolegoms – Jovitai Strikaitienei, Gintui Andriuškevičiui, Arūnui Strikaičiui ir daugeliui kitų, kurie padėjo augti „Tauragės kurjeriui“ ir paliko ryškų pėdsaką 16 metų skaičiuojančioje istorijoje.

Be Tavęs, gerbiamas skaitytojau, nebūtų ir šio laikraščio. Gera žinoti, kad esame reikalingi ir laukiami. Gera žinoti, kad galime būti naudingi. Ne tik išspręsti problemas, bet ir padėti parduoti, nupirkti, išmainyti ar net parūpinti dovanų.

Jei jau prakalbome apie dovanas, negaliu nepaminėti, kad nuo šios dienos pradedama didžioji 2014 metų prenumeratos akcija, o kiekvieno, užsiprenumeravusio laikraštį pusmečiui ar metams, redakcijoje laukia miela dovana. Kaip sakoma – gimtadienis mūsų ir dovanos mūsų!

Jūsų vyr. redaktorius Renaldas Malychas