Ponios ir ponai, žiebimo maratonas pradedamas!

Lapkričio 7-ąją visoje Lietuvoje paskelbtas antrasis karantinas, akivaizdu, gyvuoja tik popieriuose. Tikėdami šalies gyventojų sąmoningumu ir saugodami po vikšrais pakištą ekonomiką, valdžios dėdės ir tetos atsisakė galybės suvaržymų ir žadėjo stebėti kintančius sergamumo rezultatus. O jie kinta! COVID-19 įsismarkavo taip, kad pagaliau užkopėme į lyderiaujančių šalių sąrašų viršūnę, tik šį kartą ne sėkmės piramidėje valdant pandemiją, o lūzerių grandinėje.

Lietuvoje sergamumas toks, kad lengviau atsipūsti gali pavasarį paskutinį atodūsį leidusi Italija, Ispanija ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos, panašu, įvedusios komendanto valandą ar privalomą sėdėjimą namuose, išlošė gerokai daugiau.

„Duonos ir žaidimų!“ – šaukė senovės Romos gyventojai reikalaudami iš savo valdovų nemokamo maisto ir dykų pasilinksminimų už paramą valdžiai. Ne kuo skiriamės ir mes. Paramą atidavėme per rinkimus, bet duonai užsidirbti turime patys, o žaidimais karts nuo karto pasirūpina valdžia. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę iškilmingų ceremonijų metu įžiebtos didžiausių šalies miestų eglės draugėn subūrė minias smalsuolių. Karantinas? „Baikit, nieko čia tokio, kovidas tikrai nepavogs iš mūsų Kalėdų nuotaikos“, – kvarksėjo minia, netikinti liga ir nekokia jos baigtimi.

Baigiu nustuksenti visus aplink stovinčius medinius baldus, kad ta minia šiandien aplenktų Pilies aikštę Tauragėje. Juk eglę žiebsime ir mes. Iškilmingai, tiesa, turėtume tą daryti nuotoliniu būdu, bet… Diena – paskelbta, valandą irgi anksčiau buvo paskelbę. Negi namie sėdėsi. Šventės! Žaidimai! Simboliška, mes, lietuviai, mėgstame žiebti. Ir eglutes, ir į nosį, ir iki žemės graibymo.

Patikėkite, minių išvengti įmanoma, tik kiek anksčiau reikėjo pasukti galvas saugant save ir artimą bei taupant biudžeto pinigus. Atsakykite pirmiausia sau – ar gyvenimas pasikeistų, jei vietoj pompastikos ir puotos pandemijos metu įžiebtą eglutę ir spindintį miestą pamatytume netyčia kokį pirmadienio vakarą, atsitiktinai išėję į gatvę? Tikrai ne. Eglutės švies ilgiau nei mėnesį, miestas spindės viso kalėdinio maratono metu. Aplankyti žaliaskarę galėsite bet kada. Be grūsčių, be didelės rizikos po kelių dienų užimti vieną iš COVID-19 skyriaus lovų, įrengtų Tauragės ligoninėje. Tauragė maža, be valandinio šurmulio mažai ką prarastų, bet va Kaunas, Klaipėda, o ypač Vilnius…

Eglučių įžiebimo ceremonijos – riebus piniginis pyrago šmotas televizijoms. Už tiesioginę transliaciją miestai, kuriuose vyksta griausmingi įžiebimai, atseikėja ne vieną ir net ne dešimt tūstančių eurų. Ir taip kasmet. Tiesa, eglutės įžiebimo bandymus jie sugeba surengti, kai miestas miega, be įkyrių smalsuolių akių, sugebėtų ją įžiebti ir patyliukais, bet naiviai tikisi, kad ceremoniją gyventojai stebės iš savo šiltų lovų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ligos protrūkių po tokių žiebimų laukia praėjus keletui savaičių – kaip tik prieš Kalėdas. Duok Die, kad po tokių žaidimų netektų degti žvakutės ant sužvarbusios žemės vietoj to, kad uždegtume ją ant kalėdinio vainiko savo šiltuose ir jaukiuose namuose. Būkite supratingi. Bus tų eglučių.