Tai kam vis dėlto tarnauja žiniasklaida?

Kam tarnauja žiniasklaida? Atsakymų į šį klausimą antradienio pavakarę ieškota Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Į susitikimą pakviesti visų Tauragėje veikiančių žiniasklaidos priemonių vadovai ir žurnalistai. Diskutuota artėjant profesinei žodžio meistrų šventei – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Nežinau, ar diskusijos dalyviai išgirdo atsakymus. Manau, ne. Tačiau tema aktuali – iškeliant tokį klausimą lyg ir iš anksto norėta pasakyti: žiniasklaida tarnauja klanams, politikams, dar velniai žino kokiems užsakovams. Mes, žurnalistai, bandome gintis – ne, ne, netarnaujame „jiems“, esame sąžiningi, atviri, niekas mums nieko nenurodinėja. Kaip bebūtų gaila, ne visada tai tiesa. Ir žiniasklaida su klanais susijusi. Tai teko patirti ne vienam Tauragėje dirbančiam žurnalistui. Šių eilučių autorei taip pat. Galima pripažinti viešai – per daugelį nepriklausomos Tauragės žiniasklaidos metų (turiu mintyje šaliai atgavus nepriklausomybę) teko patirti ir cenzūrą, beje, ne ką menkesnę nei garsiąją sovietinę, ir politikų spaudimą, ir velnišką pinigų trūkumą. Todėl gal tikslesnis klausimas žurnalistams švenčiant profesinę šventę būtų ne kam žiniasklaida tarnauja, o kas už jos stovi ir ar žurnalistas gali būti tikrai nepriklausomas.O stovi dažniausiai ne kas kita kaip politikai, ištroškę valdžios ir garbės. Tegu kala man kuolu per galvą ir tegu suokia garbingi dabar ir anksčiau valdžios kėdėse sėdėję bei sėdintys vyrai (pabrėžiu – vyrai, moterys šiuo atveju tylesnės ir nuoseklesnės), kad kai kurias Tauragės žiniasklaidos priemones jie remia ar rėmė ne dėl savanaudiškų paskatų, bet yra kitaip. Gaila, kad žurnalistai neretai tampa tomis už virvučių tampomomis lėlėmis ir neturi kur trauktis. Tada mėto priekaištus vieni kitiems – jūs tokie, o mes anokie. O virvučių tampytojai to tik ir laukia – kad žurnalistas žurnalistui priešu taptų. Jokiu būdu nereikia žurnalistų teisti – jie, kaip diskusijos metu išsireiškė vienos Tauragės žiniasklaidos priemonės atstovė, pirmiausiai dirba pilvui, o jei žiniasklaidos priemonės vadovas ar žurnalistas priklauso kuriai nors politinei partijai, esą nieko tokio, tai esanti tik papildoma veikla. Gal ji ir teisi, gal žmogui pilvas svarbiausia, gal politika čia nieko dėta, tačiau kuo dėta žiniasklaida? Suprask, žurnalistas savo darbą dirba pirmiausiai tam, kad būtų sotus. Gal ne veltui ponas Uspaskichas šios profesijos žmones yra apibūdinęs kaip amžinai alkanus. Bet ar užtenka pamaitinti alkaną žurnalistą? Ponai politikai, atsibuskite, žurnalistas dar ir žmogus, kuris taip pat turi savo nuomonę, požiūrį į gyvenimą ir jus. Ateina momentas, kai jis gali prabilti.Tačiau yra ir kita laiko patikrinta tiesa – geriausiai rašo tas, kam gurgia pilvas. Sako, jei esi alkanas, galva geriau dirba. Kaip dirba Tauragės žiniasklaidos priemonių galvos, vertinti teisės neturiu. Tačiau taip kirba kartais tai padaryti. Ar esate per Tauragės radiją girdėję iš Tauragės ruoštas kasdienes žinias? O prisimenate, kada tokias matėte televizijos ekrane? Ar tikite žurnalistu, kuris priklauso partijai, net kandidatuoja į savivaldybės tarybą, kritikuoja politinius oponentus, o savos partijos narius giria? Aš netikiu.Bet patys žurnalistai ginkdie dėl to nekalti. Baisiausia, kai jie tampa kitų žmonių įsitikinimų įnagiais, kai nedrįsta, o gal negali garsiai pasakyti, ką galvoja, kaip patys mato politinę ar verslo situaciją, kai nutyli, apie ką nutylėti nevalia.Taigi tokia ta mūsų Tauragės žiniasklaida. Bet šviesos yra. Tikiu, kad skaitytojai, žiūrovai atsirinks, supras, mokės skaityti tarp eilučių ir labai neteis žurnalistų. Visuomenė šiandien – taip pat žiniasklaidos dalis. Ji praneša, mato, vis dažniau išdrįsta išsakyti savo nuomonę.Dėkojame visiems, kurie vakar, Spaudos dieną, mus prisiminė, aplankė, gerą žodį pasakė, pavaišino gardžiais kepiniais. Buvo skanu, miela, tikimės, kad tikra.