Tegul kiti metai būna geresni

Nuo rytojaus pradedame rašyti naują istorijos knygą. Tačiau prieš užverčiant 2013-ųjų paskutinį puslapį verta bent trumpam žvilgterėti per petį, kuo mūsų kraštui jie buvo turtingi.
Be abejonės, metų įvykiu galime įvardinti kovą dėl skalūninių dujų. Prieš keletą savaičių Žygaičių kaimo bendruomenė atšventė vienerių metų sukaktį, kuria pažymėjo sunkią kovą ne tik prieš amerikiečių kompaniją „Chevron“, bet ir kai kuriuos ministrus ar Seimo narius, suinteresuotus, kad Žygaičiuose būtų pradėti žvalgyti skalūninių dujų plotai. Po daugybės protestų, mitingų ir Seimo bei Vyriausybės durų varstymo kaimo bendruomenė „Žygava“ gali lengviau atsipūsti – amerikiečių kompanija atsisakė savų planų dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos.Kas iš šios situacijos daugiau laimėjo – mūsų rajonas, išsaugodamas nesudarkytą gamtą ir švarų vandenį, ar Lietuva, atsisakydama investicijų? Viena aišku, kad konstruktyviam dialogui nuo pat pradžių nebuvo pasiruošusi nei viena, nei kita vėliau į atvirą kovą stojusi pusė. Tačiau sunkiai tikėtina, kad pasitraukus „Chevronui“ stos mirtina tyla. Jau dabar redakcija gauna iš žygaitiškių signalų, kad po miestelį vaikštinėja kostiumuoti dėdės ir siūlo pasirašyti jau kitokias sutartis, galbūt atversiančias naujas galimybes įkelti koją į skalūnų turtingus plotus.Velnio tuzino paženklinti metai vasario mėnesį šaliai smogė dar vieno banko krize. Milijonieriui V.Romanovui priklausiančiam bankui paskelbtas bankrotas. Laimei, jis nesukėlė tokių pasekmių, kaip prieš keletą metų bankrutavęs „Snoras“, tačiau nemalonumų vis tik pridarė. Pavyzdžiui, be pinigų liko ne tik nemažas būrys piliečių, įmonių, bet nukentėjo ir valdiškos įstaigos – kaimyninė Pagėgių savivaldybė, kuri „Ūkio“ banke laikė visas santaupas, prarado apie du milijonus litų.2013 metais netrūko ir sukrečiančių netekčių – visą Lietuvą apskriejusi žymios verslininkės kaunietės Irenos Matijošaitienės ir aktoriaus Vytauto Šapranausko mirtys. Ne ką mažiau netikėtos tauragiškiams buvo Tauragės rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Romo Neverdausko ir garsaus mediko, ginekologo Petro Kalinausko netektys.Tauragės politiniame žemėlapyje beveik išnyko kažkada viena stipriausių politinių jėgų. Liberalų ir centro sąjungą 2013-aisiais paliko ištikimiausi partiečiai. Vieni pasirinko „Tvarkos ir teisingumo“ kelią, kiti gi prisijungė prie rajoną valdančios socialdemokratų partijos. Įžūliai auganti ir valdiškų įstaigų vadovus savo partiečiais paverčianti partija ne kartą buvo kritikuota „Tauragės kurjerio“ puslapiuose. Procesas kiek apstojo, tačiau iš biudžeto kapšo maitinamų vadovų, nepriklausančių šiai partijai, postai vis dar kliba. Partinės priklausomybės pliusus savo kailiu galėjo pajusti vienos mokyklos vadovas, šviežiai iškeptas socdemas, kai dešiniąsias politines pažiūras pakeitė kairiosiomis. Į socialdemokratų glėbį vargšą vadovą stumtelėjo įstaigos finansininkė, sugebėjusi nežinia kur ir kaip ištaškyti ketvirtį milijono litų iš mokyklos iždo. Greit minėsime šio įvykio metines, tačiau nei kaltų, nei pinigų šioje istorijoje kol kas neatsiranda. Stebuklai, ir tiek.Rajono taryboje kažko ypatingo neįvyko, be keleto apsižodžiavimų tarp valdančiųjų ir opozicijos. Už įvairias replikas ir „politikavimus“ valdantieji nepatvirtino opozicijos kelto kandidato į tarybos Kontrolės komiteto pirmininkus. Neabejojama, kad koją Dariui Stankui pakišo jo domėjimasis savivaldybės valdomais Tauragės šilumos tinklais, kurie įtariami neskaidriai atlikę milijoninės vertės viešuosius pirkimus. Dar vieno spyrio opozicija sulaukė, kai į viešumą buvo ištraukti Skaudvilės gimnazijos viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo liberalo Sigito Mičiulio įmonė. Sunkiasvoriai šilumininkai surėmė ietis. Kas iš mūšio lauko išeis nugalėtojas, parodys laikas, tačiau kiek naudos iš karo bus eiliniams vartotojams, lieka neaišku.Tauragės miestas ir rajonas skuba panaudoti europines lėšas. Aplinka gražėja, verslas gauna užsakymų, tačiau valstybė už atliktus darbus atsiskaityti neskuba. Rajono opozicija ir čia netyli – kas iš to grožio, kad greit naujais šaligatviais nebebus kam vaikščioti. Emigracijos mastai didėja neįtikėtinais tempais, rajoną  palieka bent kiek turintys savigarbos negyventi iš pašalpų, o Savivaldybė investuoja į betoną, bet ne į investicijų pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Meras gi atkerta, kad naujomis darbo vietomis rūpintis yra verslo reikalas, ir nuryja karčią nepavykusio korėjiečių projekto piliulę, kuria opozicija pasiruošusi mojuoti dar daug metų. Tačiau, nepaisant to, miestas gražėja, tvarkomi ir kaimai, buriasi stiprios bendruomenės.Ar krimsime Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai vaisius, irgi neaišku. Verta tikėtis, kad apie Lietuvą sužinojo daugiau europiečių, ir mūsų sustingęs turizmo sektorius po truputį ims busti iš letargo miego. Naujoji Vyriausybė kol kas mūsų neapkrovė naujais mokesčiais, net pažadėjo grąžinti nurėžtas pensijas, bet ir apie save nepamiršo – teisėjai ir valdžia sau dosniai atseikėjo atimtą atlyginimų pyragą.Vis dar netrūksta gabaus jaunimo, kūrybingų ir sportiškų asmenybių, nuoširdžiai dirbančių savo kraštui. Apie juos kalbėsime visą sausio mėnesį, o finaliniame renginyje sausio 22 dieną nuoširdžiai jiems padėkosime. Jau šeštą kartą skaitomiausias Tauragės krašto laikraštis „Tauragės kurjeris“ inicijuoja „Metų tauragiškio“ padėkos vakarą. Pradėkime metus pozityviai, ir galbūt dideliais šuoliais skriejantis Arklys nuneš mus į geresnį ir sotesnį gyvenimą. Gerų metų, mielieji!