Ar lietuvių finansinis raštingumas tobulėja?

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atlikti tyrimai rodo, jog lietuvių finansinis raštingumas tobulėja, bet gerokai per lėtai. Ekspertai teigia, jog laukti vien pačių gyventojų iniciatyvos tikrai nepakanka. Būtina kryptinga finansinio ir skaitmeninio raštingumo ugdymo strategija. Jaunajai kartai tą padaryti šiek tiek paprasčiau, nes finansinio raštingumo šiandien jau mokoma nuo pirmųjų klasių. Tuo tarpu, vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos žmones būtina sudominti ir paskatinti tuo domėtis. Visgi, norisi neprarasti optimizmo ir pasidžiaugti, jog procesas vietoje nestovi. Tegul ir lėtai, bet finansinis raštingumas po truputį iriasi pirmyn visose mūsų tautiečių amžiaus kategorijose.

Kas gi tas finansinis raštingumas?

Finansų ekspertai šį terminą apibrėžia kartais paprastam, mažai besidomėjusiam finansais žmogui labai sudėtingai ir sunkiai suprantamai. Iš tikrųjų finansinis raštingumas yra žinios apie taupymą, skolinimąsi, investavimą, kaupimą pensiniam amžiui. Tai įgūdžiai, kurie lemia finansinę gerovę. Ekonomistai teigia, jog žmogus, kuris laiku moka mokesčius, vykdo kasdieninius įsipareigojimus, rūpinasi savo finansine ateitimi jau, galima sakyti, turi finansinio raštingumo pradinius pagrindus.

Labiau išmanantys finansinio raštingumo sąvokas ir svarbą skiria skirtumą tarp aktyvo ir įsipareigojimo. Aktyvas – bet kas, kas įdeda pinigus į jūsų kišenę, o įsipareigojimas – bet kas, kas išima pinigus iš jūsų kišenės. Sakykim, turimas butas, kuriame negyvenate. Jeigu jūs mokate mokesčius už jį, vadinasi jis nėra aktyvas, net neatneša pelno. Tačiau jeigu šį būstą nuomojate ir iš to gaunate pajamas, tai jau galima šį būstą vadinti aktyvu. Tokių situacijų yra begalė. Kai žmogus geba sau naudingai   reguliuoti tokius finansinius reikalus, galima pasidžiaugti, jog jis yra pakankamai finansiškai raštingas.

Į finansinio raštingumo sąvokas įeina ir mokėjimas sėkmingai investuoti bei net skolas ar mokesčius panaudoti finansinei gerovei gerinti. Taigi, tobulėti tikrai ribų nėra.

Kada derėtų pradėti ugdyti finansinį raštingumą?

Atsakymas labai paprastas – dar vaikystėje, kad vaikas gauna pirmuosius savo kišenpinigius. Pirmos žinios apie taupymą ir galimybę užsidirbti gali padėti tvirtus pamatus jauno žmogaus finansiniam raštingumui ugdyti. Leiskite mažajam pajusti, kaip uždirbami pinigai. Galbūt kasdieninėje namų ruošoje to ir nereikėtų praktikuoti, bet darbai, kurie atliekami retai, sakykim, sodyboje, gali būti vaikui apmokami. Tai padeda suvokti pinigų vertę. O teorines žinias apie finansinį raštingumą jis tikrai gaus mokykloje. Šiandien mokymo įstaigoje gana aktuali disciplina.

Šiek tiek apie investavimą

Tikriausiai ne kartą iškilo klausimas – ar paskola internetu investavimui yra protingas sprendimas? Tikriausiai būtų protinga atsakyti, jog tai priklauso nuo jūsų finansinio raštingumo lygio. Jeigu esate naujokas šioje srityje, tikrai nepradėkite investuoti nuo tūkstančių. Kelių šimtų kreditas jums nesuteiks didelių finansinių sunkumų, bet išbandyti investavimo pasaulio niuansus ir įgyti reikiamos patirties tikrai padės. Be abejo, protingiausia būtų tuos pinigėlius sutaupyti. Beje, šiandien investuoti galima vos nuo 100 eurų.

Stipriai finansiškai raštingi žmonės investuoja į pinigų srautą. Sakykim, perka nekilnojamą turtą už kitų žmonių pinigus, suranda nuomininkus, kurie apmoka išlaidas ir taip pirkinį paverčia pelną nešančiu aktyvu. Taigi, finansinio raštingumo paslapčių krimtimas yra išties sunkus darbas, tačiau daromi bandymai ir mokymasis iš klaidų tikrai yra verti gaunamų dividendų.

Finansinio raštingumo situacija Lietuvoje ir kitose šalyse

Kaip minėjome, situacija Lietuvoje gerėja, bet tikrai norėtųsi geresnių rezultatų. Lietuvos bankų asociacija atlieka suaugusiųjų žinių tyrimus, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – paauglių. Šie tyrimai parodė, jog mūsų žinios yra gana vidutinės. O investavimo srityje – ganėtinai žemos.

Tokiose šalyse kaip Kanada ar Suomija finansinio raštingumo nauda yra jau seniai nediskutuotina. Jose finansinio raštingumo ugdymas integruotas į mokymosi programas nuo ankstyvo amžiaus, todėl rezultatai yra tikrai efektyvūs. Taigi, mes išties dar turime daug ką nuveikti šioje srityje.

Užs. Nr. 33