Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nors šiais laikais nešioti vestuvinį žiedą, rodos, natūralu ir savaime suprantama, tačiau ar kada susimąstėte, kada susiformavo ši tradicija ir iš kur ji kilo?
Žiedo nešiojimo istorija
Tiesa ta, kad tokia tradicija pradėjo formuotis itin senai – net Senovės Egipte. Juos nešiojo tik faraonai, o žiedai su rubinais ant jų pirštų simbolizavo kilmę, aukštą rangą. Vėliau, laikui bėgant, aristokratai taip pat ėmė rankas puošti ne tik aukso, bet ir kitų metalų (sidabro, molio, stiklo) dirbiniais.
Senovės Romoje metalas turėjo didesnę svarbą. Tik aukštuomenė galėjo nešioti aukso papuošalus. Sidabras buvo prieinamas žemesnio rango piliečiams, o vergai galėjo turėti tik geležies dirbinius. Būtent Romoje išpopuliarėjo ir vestuvinių žiedų tradicija! Dar prieš santuokos ceremoniją jaunikis savo išrinktosios tėvams įteikdavo žiedą, kaip savo meilės įrodymą. Toks ritualas buvo svarbesnis net už pačius vestuvinius įžadus.
Taigi, dar II a. jaunieji pradėjo keistis bronziniais žiedais, sekančiame amžiuje – bronzą pakeitė auksas, o jau IV a. – santuokos žiedai tapo labai svarbia šventės dalimi. Ortodoksai šį papuošalą maudavo ant kairės, stačiatikiai – dešinės rankos piršto. Visgi, abiejose religijose buvo tikima, kad užmautas žiedas stimuliuoja širdį ir puoselėja meilę.
Įdomūs faktai
Įdomu tai, jog, Vokietijoje, baronas Ottas Klotzenbachas tikėjo, kad vestuviniai žiedai neša sėkmę kare. Todėl, jis savo kariams, tarnams įsakė surinkti visų savo meilužių žiedus. Buvo tikima, kad jie padės atbaidyti priešą. Tiesa, mūšį jis laimėjo, tačiau mirė nuskendęs tvenkinyje.
Moterys viduramžių laikais tikėjo, kad žiedai su safyrais skleidžia romantišką aurą, todėl ieškodamos būsimojo jaunikio neretai į miestą, turgų ar net bažnyčią eidavo užsimovusios tokį papuošalą. O ar žinojote, kad 2021 m. pasauliui buvo pristatytas bemaž didžiausias safyro luitas, kurio svoris siekė net 310 kilogramų? Jis rastas Šri Lankoje.
Na, o kalbant apie safyrus, šie brangakmeniai vertingais buvo laikomi dar 800 m. pr. Kr. Senovės Persų valdovai tikėjo, jog safyrų mėlis nudažo dangų. Taip pat ir ne vienas garsus poetas dangaus grožį prilygina šio akmens žydrynei. O 5-ųjų ir 45-ųjų vestuvių metinių proga yra įprasta žmonai dovanoti papuošalą su safyru.
Užs. Nr. 22
