fbpx

Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Tauragės verslui – valstybės pagalbos priemonės

Dalintis:

Dėl COVID-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.

Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima palengvinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc.

Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.

Pasak ministrės A.Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. eurų – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. eurų. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.

„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų

Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo.

Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima paskambinus nemokama linija numeriu 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko socialines iniciatyvas – viena jų Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Pandemija – ne kliūtis plėtrai: iš Šiaulių žengs ir į Vilnių

Šiaulių centre, Vilniaus gatvėje, WOK patiekalus siūlantis greitojo maisto restoranas „Kao Bao“ duris atvėrė besibaigiant pirmajam karantinui – šių metų gegužę. Pandemija verslo naujokų neprivertė atsisakyti ambicingų plėtros planų.

„Iš valstybės teikiamų paramos priemonių pasinaudojome darbdavio subsidija, skirta kompensuoti dalį atlyginimo, taip pat gavome „Invegos“ garantiją už paskolą. Tai mums iš tiesų pagelbėjo. Tiesa, nors vasara buvo tikrai nebloga, dabar apyvartos yra sumažėjusios“, – pasakojo „Kao Bao“ valdančios įmonės „Giritėja“ direktorius Paulius Vachteris.

Karantino metu greitojo maisto restoranas parduoda patiekalus išsinešti, taip pat siūlo juos užsisakyti į namus. Negana to, bendrovė jau suplanavo ir plėtrą – kitų metų pradžioje dar viena užeiga turėtų būti atidaryta sostinės Antakalnio mikrorajone.

„Nors dėl COVID-19 susidūrėme su sunkumais, rankos tikrai nenusvyra. Turime didelių planų ir juos stengiamės įgyvendinti. O mūsų patiekalus pamėgusiems klientams nėra sudėtinga jų užsisakyti per „Wolt“ ar „Bolt“ programėles, arba pas mus – darbuotojai laikosi visų saugumo ir higienos reikalavimų, naudojami tik švieži ir kokybiški produktai. Juolab kad Šiauliuose esame kone vieninteliai, siūlantys tokio tipo WOK patiekalus“, – pasakojo P.Vachteris.

Parengė Saulenis Poška

Užs. Nr. 188

Dalintis:

About Author

Palikite komentarą