Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Kažkada pakakdavo paimti tvirtą kartoninę dėžę, sudėti mamos keptus pyragus, lašinukus ar tiesiog megztinį ir ramia širdimi atiduoti vežėjui. Siunta į Angliją nukeliaudavo be jokių stabtelėjimų, lyg būtų siunčiama į gretimą Lietuvos kaimą ar kitą miestą. Viskas atrodė savaime suprantama, paprasta ir elementaru. Žmonės net nesusimąstydavo apie jokius papildomus mokesčius, patikras ar popierizmą. Tačiau dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis. Daugelis vis dar tikisi, kad senoji tvarka stebuklingai veikia, bet realybė trenkia kietu muitinės spaudu. Šiandien siuntos į UK reikalauja kur kas daugiau dėmesio, kantrybės ir žinių, kurių anksčiau tiesiog nereikėjo. Nesusipratimai tapo kasdienybe, o siuntėjai Lietuvoje dažnai lieka nesupratę, kodėl jų dėžė įstrigo pasienyje. Šiame straipsnyje bus pateikti problemos sprendimo būdai, kurie padės išvengti nemalonių staigmenų, papildomų mokesčių ir ilgų vėlavimų, kad siuntiniai pasiektų adresatus be streso.
Nauja realybė ir pasimetimas tarp taisyklių
Didžioji Britanija atsiskyrė, o kartu su ja dingo ir bendroji rinka, palikdama tūkstančius lietuvių visiškoje nežinioje. Realybė tokia, kad siena grįžo su visa savo biurokratine jėga. Lietuvoje turbūt nėra šeimos, kurios giminaičiai ar draugai negyventų Londone, Piterbore ar Birmingame. Visiems jiems norisi kažką nusiųsti, pradedant rankdarbiais, baigiant svarbiais dokumentais. Bet štai siurprizas – atsirado deklaracijos, mokesčiai, draudžiamų daiktų sąrašai. Žmonės pyksta, skundžiasi forumuose, bando apeiti taisykles, bet muitininkai dirba savo darbą. Siuntos į Angliją tapo tarptautiniais kroviniais su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Niekas nebenori rizikuoti, kad brangus siuntinys tiesiog dings arba bus sunaikintas. Teisingas pasirengimas, dokumentų pildymas ir aiškus suvokimas, kas galima, o kas griežtai draudžiama, tampa vieninteliu saugiu keliu į sėkmingą siuntimą.
Kodėl viena paprasta klaida gali kainuoti visą siuntinį?
Dažnai atrodo, kad menkas netikslumas aprašyme nieko nereiškia. Juk kas blogo, jei vietoj konkretaus daikto pavadinimo parašoma tiesiog „dovana“ ar „asmeniniai daiktai“? Anksčiau tai veikė, dabar – garantuotas kelias į problemų liūną. Muitinės pareigūnai neturi laiko spėlioti, kas slypi dėžėje, todėl neaiškiai deklaruota siunta į Angliją tiesiog sulaikoma patikrinimui. Tada prasideda ilgi susirašinėjimai, prašymai pateikti sąskaitas, paaiškinimus, o dienos bėga. Kartais tenka mokėti už sandėliavimą, o blogiausiu atveju siuntinys grąžinamas atgal siuntėjui į Lietuvą. Už grąžinimą, beje, vėlgi tenka susimokėti iš savo kišenės. Toks scenarijus kainuoja ne tik pinigus, bet ir begalę nervų, todėl atidumas pildant kiekvieną eilutę yra geriausia investicija.
Muitinės deklaracija ir kodėl jos visi taip bijo?
Deklaracija skamba baisiai, lyg sudėtingas buhalterinis dokumentas, reikalaujantis teisinio išsilavinimo. Iš tiesų tai tiesiog sąrašas, kuriame nurodoma, kas yra viduje, kiek tai kainuoja ir kam skirta. Bėda ta, kad daugelis siuntėjų Lietuvoje bando gudrauti, mažindami vertes ar slėpdami tikrąjį turinį. Muitinės sistemos dabar automatizuotos, rizikos vertinimo algoritmai pastebi įtartinus neatitikimus akimirksniu. Jei didelėje dėžėje deklaruotas tik vienas šalis už penkis eurus, sistema iškart meta įspėjimą. Kiekvienas daiktas turi turėti savo aiškų pavadinimą, svorį ir realią vertę. Geriausias sprendimas – surašyti viską sąžiningai, net ir smulkmenas, nurodyti tikslias vertes eurais, pridėti pirkimo kvitus, jei daiktai nauji. Skaidrumas atveria visas duris ir leidžia siuntiniui judėti be jokių stabdymų.
Ar maisto produktai vis dar gali kirsti sieną?
Šis klausimas turbūt skaudžiausias kiekvienam lietuviui, pratusiam siųsti juodą duoną, rūkytas dešras ir varškės sūrius. Taisyklės tapo negailestingos, nes gyvūninės kilmės produktams taikomi griežti sanitariniai apribojimai. Mėsa, pienas, net kai kurie konditerijos gaminiai su gyvulinės kilmės riebalais yra griežtai draudžiami. Įdėjote mamos keptą kumpį? Tokia siunta į UK beveik garantuotai bus konfiskuota, o maistas tiesiog sunaikintas. Visgi išeitis yra, nes kiti skanėstai sienas kerta laisvai. Galima siųsti:
- gamyklose supakuotus šakočius be kreminių įdarų.
- tradicinę lietuvišką ruginę duoną be mėsos priedų.
- medų, jei jis yra originalioje, sandarioje taroje.
- džiovintus grybus, žolelių arbatas ir uogienes. Svarbiausia taisyklė yra rinktis ilgo galiojimo produktus, turinčius originalias etiketes, kuriose aiškiai matoma sudėtis.
Kokie mokesčiai atsiranda ir kas juos turi sumokėti?
PVM ir muito mokesčiai po skyrybų su Europa tapo neatsiejama proceso dalimi. Lietuvoje dažnai kyla klausimas, kodėl gavėjas turi mokėti už tai, kas jam buvo padovanota. Tiesa ta, kad dovanoms taikoma tam tikra vertės riba, iki kurios mokesčiai netaikomi, tačiau ją viršijus, atsiranda prievolė susimokėti. Jei siunčiami komerciniai daiktai, mokesčiai skaičiuojami nuo pirmo cento. Sprendimo būdas čia paprastas – prieš pakuojant daiktus, reikia pasidomėti galiojančiomis Jungtinės Karalystės importo normomis ir tarifais. Siuntėjas gali iš anksto nuspręsti, ar mokesčius padengs pats, ar paliks juos gavėjui. Jei gavėjas atsisako mokėti, siuntinys tiesiog nebus pristatytas, o nuostoliai guls ant siuntėjo pečių, todėl šį klausimą būtina suderinti iš anksto.
Pakavimo subtilybės – kaip apsaugoti daiktus tolimame kelyje?
Kelias iš Lietuvos iki Britanijos salų yra ilgas, duobėtas ir pilnas perkrovimų sandėliuose. Dėžės krenta, ant jų kraunami kiti sunkūs kroviniai, todėl paprasto prekybos centro maišelio ar plonos dėžutės tikrai nepakaks. Dažna klaida Lietuvoje yra palikti tuščias ertmes dėžėje, tikintis, kad daiktai kažkaip išsilaikys. Neišsilaikys, dėžė tiesiog susmegs po kitų siuntinių svoriu. Būtina naudoti tvirtą, bent trijų ar penkių sluoksnių gofruotą kartoną. Kiekvienas trapus daiktas turi būti atskirai apvyniotas apsaugine plėvele su oro burbuliukais, o tuščios vietos užpildytos popieriumi, granulėmis ar audinio skiautėmis. Dėžė turi būti sandariai užklijuota kokybiška lipnia juosta, geriausia H raidės forma, kad jokie kampai neatsiluptų kelionės metu.
Kaip teisingai nurodyti gavėjo duomenis?
Gali pasirodyti keista, bet neteisingas adreso formatas yra viena dažniausių vėlavimo priežasčių. Britiška adresų sistema skiriasi nuo lietuviškos, ten esminis elementas yra pašto kodas. Jei nurodomas netikslus pašto kodas, siunta į Angliją gali nukeliauti į visai kitą grafystę ar miestą. Be to, būtina nurodyti veikiantį vietinį gavėjo telefono numerį ir elektroninį paštą. Kam to reikia? Muitinė ir kurjeriai siunčia pranešimus apie mokesčių mokėjimą ar pristatymo laiką trumposiomis žinutėmis arba el. laiškais. Jei nurodytas neteisingas numeris, gavėjas tiesiog negaus žinutės, nesumokės mokesčio laiku, ir siuntinys po kelių dienų bus grąžintas atgal. Tikslūs duomenys garantuoja sklandų ryšį kritiniais momentais.
Draudžiami daiktai, apie kuriuos daugelis net nepagalvoja
Yra dalykų, kurie atrodo visiškai nekalti buityje, bet tarptautiniame transporte tampa griežtai draudžiamais kroviniais. Pavyzdžiui, kvepalai, aerozoliai, nagų lakai ar net paprasti dezinfekciniai skysčiai yra priskiriami prie pavojingų krovinių dėl savo degumo. Siuntos į UK dažnai keliauja keltais ar lėktuvais, kur saugumo reikalavimai yra maksimalūs. Taip pat griežtai draudžiama siųsti vaistus, net ir paprastus nereceptinius skausmo malšintojus, be specialių leidimų. Tabakas, alkoholis, ginklai ar jų imitacijos sukelia momentinį siuntos sulaikymą ir teisines problemas. Norint išvengti šių bėdų, visada geriau pasitikrinti vežėjo taisykles ir atsisakyti pagundos įmesti „tik vieną buteliuką“ ar nereceptinių vaistų pakuotę.
Verslo galimybės ir prekyba tarp Lietuvos bei Britanijos
Lietuvos smulkieji verslininkai, anksčiau lengvai prekiavę su klientais Londone, susidūrė su milžinišku biurokratijos smūgiu. Tačiau rinka niekur nedingo, paklausa lietuviškoms prekėms išlieka didžiulė. Sėkmingai dirba tie, kurie prisitaikė ir perprato EORI kodų sistemą bei prekių kodus. Kiekvienai prekių grupei reikalingas specialus kodas, pagal kurį nustatomi muitai. Įmonėms, siunčiančioms prekes nuolat, verta investuoti į automatizuotas apskaitos programas, kurios pačios generuoja reikiamus eksporto dokumentus. Taip pat svarbu aiškiai informuoti klientą apie tai, kas mokės importo mokesčius pirkimo metu. Šis aiškumas sukuria pasitikėjimą, o tinkamai sutvarkyta logistinė grandinė leidžia išsaugoti lojalius pirkėjus nepaisant atsiradusių valstybių sienų.
Naujas požiūris į logistiką ir kantrybės pamokos
Laikai, kai siuntinys buvo tiesiog spontaniškas mostas ranka, negrįžtamai praėjo. Šiandien bet kokia siunta į Angliją reikalauja planavimo, apgalvotų sprendimų ir atidumo kiekvienai detalei. Pasikeitusi tvarka nėra neįveikiama siena, tai tiesiog naujos taisyklės, prie kurių reikia priprasti. Žmonės, kurie skiria laiko taisyklių analizei, susitvarko deklaracijas be streso ir jų siuntiniai pasiekia artimuosius laiku. Svarbiausia nustoti tikėtis, kad pavyks praslysti pro senas spragas. Tvarka yra griežta, bet aiški, o žinojimas, ką darai, panaikina bet kokį pasimetimą.
Lietuvos rinka jau spėjo apsiprasti su šiais pokyčiais, nors vis dar pasitaiko klaidų. Siuntėjai tampa vis raštingesni, atidžiau renkasi siunčiamus daiktus ir atsisako rizikingų krovinių. Siuntos į UK dabar keliauja stabiliai, jei tik laikomasi nustatytų procedūrų ir deklaravimo reikalavimų. Supratimas, atidumas ir šiek tiek kantrybės užtikrina, kad joks atstumas ir jokios muitinės netaptų kliūtimi palaikyti ryšį su tais, kurie laukia dėžutės iš gimtinės.
Užs. Nr.175
