Bušido kovotojas Tomas Pakutinskas: „Tauragiškių palaikymas yra ypatingas“

Nors Tomas jau penktus metus atstovauja sostinės sporto klubui „Rings“, gimtinės niekuomet nepamiršta. Tauragiškio sportinė karjera prasidėjo būtent čia. Tauragėje buvo ir greitų, džiaugsmingų pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Pastarųjų, žinoma, mažiau. „Būna visko, bet kitaip turbūt nebūtų įdomu sportuoti“, – sako Tomas, jau antrą mėnesį besigydantis rankos traumą, kuri buvo svarbiausia jo nedalyvavimo kovo viduryje Vilniuje vykusiame turnyre KOK GP 2015 priežastis. 27-erių metų kovotojas iki paskutinės minutės laukė gydytojų verdikto ir, deja, ringe pasirodė tik kaip turnyro svečias. Jo kova su latviu taps kito, balandžio 18-ąją vyksiančio, turnyro Alytuje puošmena. Sportininkas papasakojo, kur ir kada patyrė traumą, kaip sekasi ją gydytis ir ruoštis artėjančiai dvikovai su latviu Janiu Ginters.
– Kada ir kur patyrėte traumą, kuri tapo nedalyvavimo KOK GP turnyre priežastimi?– Ranką susitraumavau vasario pradžioje, vienoje iš treniruočių. Kovojome poroje su Sergejumi Maslobojevu ir jau ne pirmą kartą lūžo riešas. Teko operuoti. Operacija truko apie 5 valandas. Plokštelės, kurios buvo sudėtos anksčiau, traumos metu irgi sulūžo, tad konstrukcijas reikėjo atnaujinti (šypsosi). Pirmos trys dienos po operacijos buvo sudėtingos ir skausmingos. Gydytojai skyrė stiprius vaistus skausmui malšinti, bet viskas jau praeityje. Likus keletui dienų iki KOK GP turnyro Vilniuje, medikai padarė rankos nuotrauką ir pasakė, kad 80 procentų, jog galėsiu kovoti, tačiau per paskutinę patikrą nusprendė neleisti rizikuoti. Bandžiau priešintis, bet treneriai ir bušido federacijos atstovai įkalbino kovą perkelti į balandį.– Dabar jau jautiesi pasiruošęs artėjančiai kovai su latviu Janiu Ginters?– Liko nemažai laiko, bet manau, kad net kovo 15-ąją jau buvau pasiruošęs. Prisidėjusios trys savaitės bus naudingos imuniteto atstatymui ir jėgų pasisėmimui.– Domėjaisi būsimu priešininku? Ruoši jam kokį nors ypatingą planą? – Tiesą pasakius, ne. Žinau tik tiek, kad du kartus jis buvo atsisakęs su manimi kovoti. To priežasčių nežinau, bet įdomu, kodėl būtent šiai kovai jau ryžosi. Jo baimė tikriausiai kažkur dingo (juokiasi). O dėl plano rezgimo… Tai daro treneriai, kuriais besąlygiškai pasitikiu. Jie paruošia kiekvienos dienos ir treniruotės planą, man belieka tik viską įvykdyti visu pajėgumu.– Ką darai grįžęs į Tauragę, kai trenerių šalia nėra?– Net tada turiu jų planą. Kaskart, kai išvykstu į gimtinę savaitgaliui, jau žinau, kaip ir kada treniruosiuosi. Taip paprasčiau ir naudingiau, tada daug lengviau sugrįžti į Vilniaus režimą.– Iki turnyro Alytuje liko trys savaitės, kokios jos bus? – Dirbsiu įprastu tempu – du kartus per dieną treniruosiuosi, valgysiu ir miegosiu. Neslėpsiu, dažniausiai valgau tikrai bet ką (juokiasi). Tik likus savaitei iki svarbių varžybų stengiuosi rinktis lengvesnį maistą, kuris suteiktų energijos, bet neapkrautų organizmo. Tiesa, ir šiuos pasirinkimus lemia trenerių patarimai. Šiuo metu, po ligos, esu priaugęs keletą papildomų kilogramų, tad trenerių liepimu per likusias tris savaites privalėsiu su jais susidoroti.– Klausantis darosi aišku, kad Jūsų treneriai – Valentinas Golubovskis ir Tadeušas Cholodinskis – visapusiški kelrodžiai ne tik treniruotėse, bet ir kasdienybėje. Abu jie – buvę kovotojai. Kaip manote, ar tai padeda Jiems geriau suprasti auklėtinius?– Būtent. Jie, kad ir nėra šalia, visada žino, kaip leidžiu laiką, ką valgau. Jie – mano mokytojai tiek sportiniame, tiek kasdieniniame gyvenime. Kadangi yra buvę kovotojai, jiems daug paprasčiau perprasti auklėtinių psichologiją ir pagal tai ruošti taktiką. Treneriai, kurie žino, ką reiškia lipti į ringą ir kautis iš visų jėgų, supranta mus visose situacijose ir gali patarti, kaip elgtis. Nuoširdžiai ir iš patirties.– Be puikių trenerių, turite tikrai didelį gerbėjų būrį. Kur jų daugiau – Vilniuje ar Tauragėje?– Jie visi yra mano varomoji jėga. Jei jau reikia rinktis, bandysiu spėti, kad Tauragėje. Sužinoję, kad nedalyvausiu KOK turnyre, aktyviausi palaikytojai buvo labai nusivylę ir jau dabar sakė organizuojantys išvyką į Alytų. Žinau, kad palaikymas ten bus labai labai didelis. Tauragiškių palaikymas yra ypatingas! Žinau, kad jie vyksta į visus turnyrus, kuriuose aš pasirodau. Jei manęs nebūna, nepasirodo ir jie.– Ką pažadėsite sirgaliams, planuojantiems balandžio 18 dieną atvykti į Alytų palaikyti Jūsų?– Labai pasistengsiu jų nenuvilti ir parodyti kuo gražesnę kovą. Nepažadu, bet bandysiu viską užbaigti greitai, kitaip tariant, laimėti „laiku“. Dar noriu iš anksto padėkoti visiems, kurie žada atvykti manęs palaikyti. Ten bus tikrai karšta! Kalbėjosi Meda Piečytė