Istorijos vingiais: autokrosas Tauragėje

Liepos 26-ąją Sungailiškių autokroso trasoje bus triukšminga ir linksma. Vyks Lietuvos autokroso čempionato etapo lenktynės – vienintelės Lietuvoje rengiamos kasmet, jau 30-ą kartą.
Automobilių sporto pradžia Tauragėje – 1962-ieji, kai keli entuziastai nurašytam lengvajam automobiliui „Pobeda“ nupjovė kėbulo viršų ir pažemino važiuoklę. 1963-isiais pirmą kartą dalyvauta Kačerginėje vykusiose žiedinėse lenktynėse. Tais metais buvo įkurtas saviveiklinis automobilių ir motociklų sporto klubas, sukonstruotas pirmasis sportinis automobilis. Tauragiškiai dalyvaudavo plento-žiedinėse lenktynėse Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, pasiekta gražių pergalių.1972-aisiais Tauragėje prasidėjo autokroso era, kai autolenktynininkas  Romas Ščegauskas sunkvežimiu GAZ-51 pradėjo dalyvauti autokroso varžybose. Vėliau, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, į rajoną atvyko energingas ir sumanus inžinierius mechanikas, dabar žinomas Europoje autokroso meistras ir lenktynių organizatorius Kazimieras Gudžiūnas. Jis paruošė autokrosui sunkvežimį GAZ-51, vėliau GAZ-53A. Su Kazimieru važiavome ir sunkvežimių autoralio varžybose Rokiškyje, Šakiuose, Šilutėje. Vėliau sunkvežimių lenktynės nebuvo rengiamos, ir tik 1982 m. prie Kidulių, Nemuno pakrantėje, įžymaus autolenktynininko ir puikaus lenktynių organizatoriaus, tragiškos lemties Romualdo Barkausko iniciatyva pavyko atgaivinti autokrosą. Į trasas išvažiavo lengvieji automobiliai VOLGA, MOSKVIČ, ŽIGULI, visureigiai GAZ-69 ir UAZ, savos konstrukcijos bagiai. Tauragiškis Vladas Norkus sukonstravo bagį su oru aušinamu varikliu, Bronius Naujokas paruošė visureigį GAZ-69A. Vėliau lenktynių trasose pasirodė ir GAZ-51, 53A, ZIL-130 agregatų sukonstruoti didieji bagiai, lenktynininkų ir žiūrovų praminti krokodilais. Lietuvoje autokrosas klestėjo, sėkmingai lenktyniavo tauragiškiai. Organizatoriai ir lenktynininkai labai gerbė tauragiškius teisėjus už nuoširdumą, organizuotumą, principingumą. Mums būdavo patikima vadovauti respublikos, Baltijos šalių čempionatams, tuometinės TSRS tradiciniams autokrosams.Šviesaus atminimo šakiečio R.Barkausko paakinti 1985-ųjų rudenį, pirmąjį spalio sekmadienį, Sungailiškių žvyro karjere žemdirbių dienos proga suorganizavome pirmąsias autokroso lenktynes. Atvyko žinomiausi Lietuvos autokroso meistrai, minios žiūrovų. Lenktynės pasisekė, ir nuo to momento nepaisant sunkumų (naftos produktų blokados) 30 metų nepertraukiamai Sungailiškių trasoje, vienintelėje Lietuvoje, kasmet vyksta  lenktynės.Didžiausios įvyko 1987-aisiais, kai iš visos tuometinės Sovietų sąjungos susirinko 187 dalyviai. Sąlygos buvo sunkios, pliaupė lietus, tačiau buvo padaryta viskas, kad trasa būtų pravažiuojama.Minios žiūrovų ir dalyviai dėkojo už gerą organizaciją ir nepriekaištingą teisėjavimą.Nuo 1990-ųjų iki 1995-ųjų teko eiti Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidento pareigas, rūpintis autokroso reikalais. Nepaisant sunkumų (naftos produktų tiekimo blokados ir kt.) vienintelė automobilių sporto šaka – autokrosas šalyje gyvavo be sutrikimų, vyko kasmetiniai čempionatai, tradicinės lenktynės.1990-aisiais Tauragėje po autokroso čempionato finišo į mane kreipėsi Rusijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) komandos vadovas, kviesdamas atvykti į pirmąsias varžybas naujoje trasoje prie Kaliningrado. Jam paaiškinau, kad turėsime problemų dėl naftos produktų. Jis užtikrino, kad kelionei ir varžyboms naftos produktais būsime aprūpinti. Pasitarę su komandų vadovais kvietimą priėmėme ir su Lietuvos trispalve iš vykome į pirmąsias tarptautines autokroso varžybas tarp Lietuvos ir Rusijos autolenktynininkų. Lenktynes vykdė Lietuvos teisėjai. Gausiai susirinkę žiūrovai ir oficialūs srities asmenys dėkojo už puikias lenktynes. Organizatoriai savo žodį tesėjo – ne tik užpylė,  bet ir įpylė…1991-aisiais Rygoje susitikome Latvijos, Estijos ir Lietuvos automobilių sporto viceprezidentai, suderinome Baltijos šalių autokroso varžybų ir čempionatų tvarkaraštį, techninius reikalavimus, reglamentą. Baltijos šalių autokroso meistrai jau dalyvavo lenktynėse Europos trasose, todėl ir pas mus vykstančios lenktynės (reglamentas, tech. reikalavimai, tvarkaraštis) turėjo atitikti europinius standartus.Automobilių sportas reikalauja labai daug materialinių išteklių. Todėl nenuostabu, kad jei apie 1990-uosius šalies čempionatuose startuodavo per 100 dalyvių, tai pastaraisiais metais – iki 40. Vienu metu šalies autosporto federacija iš čempionato buvo eliminavusi gausų autolenktynininkų, startavusių „Žiguliais“, būrį. Persėsti į europietiškus FORD, VW, Opel, Škoda ir kt. markių automobilius buvo per brangu. Tauragiškiai, „Žigulių“ savininkai, rinkdavosi į Sungailiškius ir smagindavosi. Tai buvo gana pavojinga. „Gralio“ automobilių sporto klubo iniciatyva ši pramoga tapo organizuota – vyko rajono čempionatai, į kuriuos atvykdavo ir kitų regionų lenktynininkai.Automobilių sporto federacijai nebeliko nieko kito, kaip į čempionatą grąžinti „Žiguli“ (klasika – galiniais varančiaisiais ratais). Čempionatai tapo turiningesni, įdomesni.   Neįmanoma būtų išvardinti visų Tauragės autokroso meistrų pergalių šalies ir tarptautinėse lenktynėse – tam reikėtų ištisos knygos. Džiugu tai, kad į autokroso trasas nuo 1985-ųjų jau atėjo trečioji lenktynininkų karta, garsinanti Tauragės vardą visoje Europoje, pirmuosius kilometrus sukusi Sungailiškių trasoje.Nelengvas autokroso lenktynininkų kelias, tačiau lenktynės trunka ne ilgiau kaip valandą. Organizuodami varžybas, jas vykdydami ir tvarkydami trasą didžiulį darbą atlieka organizatoriai ir jų pagalbininkai, rėmėjai. Nuo 1985-ųjų iki 1995-ųjų teko tuo rūpintis, o paskutinius 20 metų pagrindinis organizatorius yra automobilių sporto klubo „Gralis“ prezidentas Gediminas Maškauskas.Organizatoriai visuomet randa paramą pas rajono vadovus. Lietuvos autosporto visuomenė vertina buvusio mero Prano Petrošiaus pagalbą organizuojant respublikinio lygio automobilių kroso, ralio, slalomo varžybas. Esame dėkingi buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui Algirdui Mosėjui, ilgamečiam miesto seniūnui Virginijui Žiliui, sporto centro vadovui Gediminui Sakalauskui, autokelių tarnybos viršininkui Jonui Varkalai ir visiems, prisidedantiems prie autokroso populiarinimo Tauragėje.Automobilių sporto nacionalinės kategorijos teisėjams Levonui Vitkui ir Stanislovui Aukštkalniui patikimos atsakingos pareigos šalies čempionatuose ir tarptautinėse lenktynėse. Gerbiami visi autosporto teisėjai iš Tauragės. Ačiū jiems.Reikia tikėtis, kad sportinių automobilių garsas, išgirstas Tauragėje dar 1962-aisiais, nenutils ir kitus dešimtmečius, kad pirmuosius kilometrus sukę Sungailiškių trasoje autolenktynininkai pasieks pergalių tarptautinėse lenktynėse, kuriose sėkmingai darbuosis ir teisėjai iš Tauragės.Danielius Saukevičius