Baigiantis lapkričiui Lietuvos automobilių sporto federacijos renginyje Kaune susumuoti Lietuvos automobilių kroso, Lietuvos automobilių ralio kroso ir Šiaurės Europos šalių ralio kroso 2013 metų varžybų rezultatai, apdovanoti nugalėtojai ir prizininkai. Tauragiškis Kasparas Navickas iš šio renginio parsivežė tris apdovanojimus. Septyniolikmetis „Versmės“ gimnazistas tapo Lietuvos ralio kroso čempionu ir iškovojo antrąsias vietas Lietuvos automobilių kroso ir Šiaurės Europos šalių ralio kroso varžybose, kuriose oficialiai dalyvavo pirmą kartą.
– Automobilių sporto varžybose dalyvavai trečią sezoną, esi iškovojęs nemažai apdovanojimų. Per šį sezoną pavyko žengti nemažą žingsnį pirmyn: pernai buvai Baltijos ralio kroso čempionas, iškovojai dvi trečiąsias vietas, o šiemet „derlius“ dar geresnis – dvi antrosios vietos ir Lietuvos ralio kroso čempiono titulas. Ar esi patenkintas šio sezono rezultatais? Kokius uždavinius sau kėlei šiam sezonui, ar pavyko juos įgyvendinti?– Esu labai patenkintas. Turbūt įgyvendinome visus išsikeltus tikslus. Kur kokias vietas užimti, neplanavome. Bendras siekis – progresas, svarbu ne stovėti vietoje, o eiti pirmyn.– Kalbėdamas naudoji daugiskaitą, ką tuo nori pasakyti?– Tai, kad sėkmė varžybose – ne mano vieno, o visos komandos: trenerio Rolfo Vollando, mechanikų Modesto Urbučio, Donato Krasausko, Justo Valantiejaus, mano tėčio Vaido Navicko ir mano visos šeimos.– Pristatyk savo naująjį trenerį, kaip su juo susipažinai?– R.Vollandas – triskart Europos kroso ir daugkartinis Vokietijos ralio kroso čempionas. Be to, jis kuria sportui skirtus automobilius. Vieną iš keturių jo kūrinių prieš keletą metų pradėjo vairuoti mano tėtis, sėkmingai dalyvavo varžybose, laimėjo nemažai prizinių vietų. Dabar aš juo važiuoju. Tai labai puikus automobilis, per keletą metų papildomai buvo padaryti tik minimalūs patobulinimai. Džiaugiuosi, kad šis žmogus, puikiai nusimanantis automobilių sporte, pats juos kuriantis, praėjusį sezoną sutiko mane treniruoti. Jo pagalba ir patarimai yra tiesiog neįkainojami.– Kas tavo pasiekimams turėjo didžiausios įtakos – paties užsispyrimas ir atkaklios treniruotės, trenerio patarimai, mechanikų komandos darnus darbas, šeimos, draugų ir automobilių sporto mėgėjų palaikymas? Gal turi savo kokį slaptą būdą daryti įtaką varžybų rezultatams – kokį nors talismaną, ypatingą nusiteikimą? – Geriems rezultatatams įtakos turi viskas kartu, šioje sporto šakoje labai svarbus komandinis darbas, o šeimos, artimųjų, žiūrovų palaikymas svarbus visose sporto šakose. Man labai padeda, kad į varžybas palydi ne tik tėtis, bet ir mama su sese, kartu važiuoja ir į kitose šalyse vykstančias varžybas. Neturiu kokio nors talismano ar įsivaizduojamo būdo, kuris pakeltų nuotaiką prieš varžybas, nebent tai, kad ryte visuomet valgau dribsnių…– Kokių nuotykių, emocijų patyrei per varžybas?– Varžybose būna visko. Sportas tuo ir įdomus, kad viskas vyksta greitai. Greitai reikia priimti sprendimus, nes gali atsitikti netikėčiausių dalykų. Kas vyksta trasoje, daugiau mato ir jaudinasi žiūrovai, o lenktynių dalyviams nėra kada visko stebėti ar pergyventi dėl to, kas vyksta. Šių metų ypatingiausia varžybų akimirka buvo lenktyniaujant namuose, Sungailiškių trasoje, kai be vieno rato pasisekė finišuoti pirmam. Teko patirti ne tik dramatiškų, bet ir malonių įspūdžių. Dalyvaujant Europos ir Šiaurės Europos šalių autolenktynėse teko stovėti šalia garsių autolenktynininkų. Pavyzdžiui, dalyvaujant Europos ralio kroso čempionato varžybose Vokietijoje kitoje automobilių klasėje rungėsi pasaulio ralio čempionas suomis Petteriu Solbergu, apie kurį nuo mažens sekdavau naujienas per televiziją.– Kaip atsikratai per varžybas susikaupusio streso?– Tuoj po varžybų norisi pabūti vienam, viską apmąstyti. O tai, kas vis tiek neduoda ramybės, aptariu su treneriu ir tėčiu. Pats geriausias atsipalaidavimas – grįžus iš varžybų kuo ilgiau pamiegoti.– Kiek taurių ir diplomų per tris sezonus esi iškovojęs?– Gal trisdešimt. Didžioji dalis jų iškovota per du paskutinius sezonus. Pirmasis sezonas buvo skirtas tik pabandymui.– Kokias viltis puoselėji kitų metų automobilių sporto sezonui?– Noriu važiuoti dar greičiau, tobulėti. Svarstome galimybę dalyvauti Europos ralio kroso etapuose. Pernai dalyvavau tik viename – Vokietijoje.– Kokių charakterio savybių reikia autolenktynininkui?– Turėti šaltus nervus, kritinį mąstymą ir greitą reakciją.
Kasparas Navickas: „Pasiekėme, ko tikėjomės“
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai