Tauragės vežėjai: vakarų šalys stumia mus iš rinkos

Mobiliojo paketo nuostatos, patvirtintos Europos Parlamento, Lietuvos vežėjams nepalankios. Siekdama apginti šalies ekonomiką ir transporto rinką, rugsėjo pradžioje Lietuva nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą ir prašyti panaikinti tiesioginius rinkos apribojimus ES viduje. Autotransporto įmonių savininkai įsitikinę – vakariečiai saugo savo rinką, o naujais reikalavimais užmaskuoti slapti tikslai, todėl svarsto verslus iškelti iš Lietuvos.

Metus vadina palaidotais

Mobiliojo paketo nuostatos nusitaikiusios į sunkųjį transportą, todėl Lietuva bandys nuo diskriminavimo ir nelygių konkurencijos sąlygų Europos Sąjungoje apginti šalies vežėjus. Labiausiai nepalankus privalomas transporto priemonės grąžinimas į įsisteigimo valstybę kas 8 savaites. Šiuo metu Europos komisija atlieka mobilumo paketo pasekmių vertinimą – rezultatus pateiks metų pabaigoje. Apribojimų rinkoje neišvengs ir Tauragės verslininkai.

– Dar negalvojame apie verslo perkėlimą į užsienį – laukiame galutinių direktyvų. Vyksta pereinamasis laikotarpis, keli reikalavimai įsigalioja jau rugsėjį. Kol kas sprendimų nepriimame, bet metų pabaigoje reikės nuspręsti, – kalbėjo vienas bendrovės „Vitlaima“ savininkų ir vadovų Justas Bučnys. – Mes dirbame automobilių pramonėje užsienyje, pervežame krovinius. Laikytis nuostatų neįmanoma – sistemingai sunkvežimiams grįžtant į Lietuvą, tiek krovinių neturėsime. Grįžimas be krovinio generuotų tik nuostolius. Vilkikų varinėjimas kas 8 savaites pirmyn atgal yra visiška nesąmonė. Juk žmogus turi ilsėtis, o ne mašina.

Pasak verslininko, jiems dėl vairuotojų krūvio mobiliojo paketo nuostatose nieko naujo – bendrovės vairuotojai dirba pagal grafiką (4 savaites dirba užsienyje ir 2 ilsisi Lietuvoje arba 6 savaites dirba, o 3 praleidžia namuose). „Vitlaimai“ nepriimtinas reikalavimas, kad vairuotojai po 45 val. darbo ilsėtųsi ne kabinoje, o motelyje ar viešbutyje. Problema ta, jog Europoje nesukurta tokios infrastruktūros, kad būtų įmanoma tai įgyvendinti. Trūksta ne tik mokamų stovėjimo aikštelių, dar didesnis trūkumas motelių ir viešbučių.

– Ir lengvuoju automobiliu keliaujant po Europą, ypač Prancūziją, sunku rasti viešbutį, kad jame būtų laisvų vietų. Su sunkvežimiu tai apskritai neįmanoma – kaip įvažiuoti į miesto centrą autovežiu tik dėl permiegojimo, be to, eismas ribojamas. Negi vairuotojas 20–30 km žingsniuos iki viešbučio? Juk sunkvežimį su kroviniu reikia saugiai pastatyti, o tokių vietų nėra. Tai absurdas, dar vienas neįmanomas etapas, – atviravo J.Bučnys. – Tai stūmimas iš rinkos, vakarų šalys ją saugo. Europos Sąjunga skelbia, kad ekonomika laisva ir visiems vienodos sąlygos, bet taip jau nebėra konkuruojant su centrinės Europos vežėjais. Spaudžia mus, Lietuvos vežėjus, Europa ir tiek. Mobilus paketas – rinkos pravalymas: kas ištvers, kas neištvers.

TK archyvo nuotrauka

Verslininkas abejoja, ar Lietuvai pavyks ką nors mobiliojo paketo nuostatose pakeisti. Jis numano, kad „atsiradus žymiai daugiau tuščių kilometrų, bus labai sudėtinga, todėl teks ieškoti alternatyvų“. Norėdamas tęsti verslą, J.Bučnys mato galimybę arčiau Europos centro įsteigti įmonę ir ten įdarbinti apie 100 vairuotojų, todėl Lietuvos valstybė prarastų 150–200 tūkst. Eur mokesčių.

Po karantino užsienio rinkoje „Vitlaimai“ tapo sudėtingiau, nes ankstesnės gamybos apimtys Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Beniliukso šalyse taip ir neatsistatė. Ypač darbo sumažėjo rugpjūtį, nes automobilių gamintojai atostogavo. Šiuos metus įmonės savininkas vadina „palaidotais“, tikisi, kad 2021-ieji bus geresni ir kad nekils dar didesnė pandemija.

Naujovėms nepritaria  

UAB „Vailida“, kurią 2004 metais įkūrė tauragiškis Vaidotas Mozūraitis, sėkmingai įsitvirtino rinkoje – iki šiol gabena naudotus ir naujus automobilius iš Vakarų Europos į Rytų Europą ir jais prekiauja. Turi ne vieną dešimtį vilkikų ir autovežių, teikia logistikos paslaugas.

– Žinoma, mobilusis paketas nėra labai gerai verslui ir mes nuo to nukentėsime. Vairuotojų grąžinimas kas keturias savaites nieko nepakeis, nieko naujo, bet kad automobiliai būtų grąžinami kas aštuonias savaites, tai labai blogai, – kalbėjo verslininkas. – Nežinau, ką reikės daryti. Galbūt iškelsime verslą – mūsų partneriai yra europiečiai, tai gal su jais nuspręsime atidaryti bendrą įmonę. Tuomet mokesčiai bus mokami jau kitai šaliai, Lietuva juos praras. Mūsų valstybė labai abstrakčiai žiūri į tą reikalą. Užsienio infrastruktūra neparuošta – nėra kur tiek vairuotojų apgyvendinti. Aš tos pačios nuomonės, kaip ir Justas Bučnys.

Nukentės vietinis verslas

Verslininko Vaido Liatuko krovinių pervežimo įmonėje „Rivatra“ dirba apie 70 darbuotojų, įmonė turi 50 didžiatūrių transporto priemonių, ji įkurta 2006 m. Tauragiškis verslą registravo Tauragėje, vėliau įsikūrė Kaune. Jo nuomone, vakariečiai saugo savo rinką, todėl ir sugalvojo mobilųjį paketą – specialius reikalavimus vežėjams.

– Nieko gero iš to mobilaus paketo nėra, nieko gero jis neduos, tik viską pablogins, nori tik atsikratyti mūsų. Vienareikšmiškai užmaskuoti tikslai. Apie verslo iškėlimą dar negalvojame, mąstome, kaip pavyks išgyventi, nors mūsų mašinos Europoje važinėja minimaliai, – kalbėjo verslininkas. – Mes daugiau važinėjame vietiniais maršrutais, pervežame krovinius. Neaišku, kiek įmonių persikels į užsienį, o jei daug sunkvežimių pradės iš Vakarų Europos važinėti į Lietuvą (nes bus privaloma), tai automatiškai krovinių kiekis ir paslaugos kaina sumažės. Tai mums bus netgi blogiau nei dirbantiems Europoje. Tiesiogiai mūsų nepalies, bet palies per kitą pusę – kainos kris ir mums krovinių sumažės, darbo turėsime mažiau.

Karantino laikotarpiu V.Liatuko verslas nė kiek nenukentėjo – priešingai, tik pagerino situaciją, nes padaugėjo siuntinių, teko dažniau gabenti statybines medžiagas. Verslininko nuomone, didieji vežėjai, turintys tūkstančius sunkvežimių, seniai verslą perkėlė į užsienį ir mobilusis paketas jiems neaktualus. Kentės mažesnės vežėjų įmonės, o Lietuva praras daug mokesčių.