Pavyzdžiai, kurie įkvepia: dvi vargstančios šeimos rado geradarius(2) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2016-06-28 08:51
Margaritos Rimkutės nuotrauka

Edita stebisi, kiek žmonių nori padėti, kad ji su dukra jaustųsi bent kiek geriau. Autorės nuotrauka

Be priežasties darantieji gera visuomet įkvepia ir verčia pajusti, kad pasaulis yra saugi vieta gyventi. Neseniai dvi vargstančios Tauragės rajono šeimos sulaukė nepažįstamų asmenų skambučių. Ragelyje išgirdo žodžius: „Galiu padėti“.

Padeda atnaujinti namą

 

Tokį pasiūlymą prieš porą mėnesių išgirdo Adakave paskutines jėgas ir pinigus į namelio remontą investuojantis Igoris. Kaskart pas jį apsilankius vyras eina ir baksnoja į pernai pigiai nupirkto sukiužusio namelio kampus ir aiškina, kur ką reikia palopyti. Šeimos finansus sudaro pašalpos, neįgalumo išmokos. Po vieno iš judėjimo „Aktyvi Tauragė“ renginių, kurio metu buvo surinkta aukų Igorio posūnio gydymui, vyras sulaukė skambučio.

– Skambinantysis klausė, ko mums reikėtų. Vėliau atvyko. Paskui atgabeno cemento, – nedaugžodžiauja Igoris ir rodo į betonuotas vaikų kambario grindis. Ant jų guli jo dvimetis sūnus Joris, kurio vyras susilaukė su sugyventine Gileta. Greta Jorio – nenustygsta Giedrius, autizmu sergantis Giletos sūnus iš ankstesnių santykių. Vyras su meile stebi mažylius. Nors jo liesas kūnas atrodo pavargęs, akys dega noru veikti. Namo remontas – jam įdomiausia tema. Rodo į seną elektros instaliaciją, sako, jog apie 200 eurų kainuos ją pakeisti, atkreipia dėmesį į naujus plastikinius langus, kuriuos sudėjo jo geradaris A. (vardas, pavardė redakcijai žinomi, – red.). Skubiai vedasi į koridoriuką, kuriame stovi skalbimo mašina, irgi atgabenta A.

Šeimą globojantis verslininkas nenori atskleisti savo tapatybės.

– Man jie pasirodė normali šeima. Stengiasi žmogelis (Igoris), norisi jam padėti, – nedaugžodžiavo taip pat šeimą turintis vyras.

 

Susivienijo pamaitinti šeimą

 

Šeima į Adakavą atsikraustė pernai pigiai įsigijusi namelį. Namelyje maždaug 20 metų niekas negyveno, jo grindys išpuvusios, sienos, krosnis prašosi remonto. Pagrindines šeimos pajamas sudaro vyro neįgalumo išmoka (Igoris serga epilepsija), socialinė šalpos pensija už neįgalų Giedriuką ir vaiko išmoka.

Prieš keletą mėnesių užklupo bėda – vėlavo vaikui mokami pinigai, ir šeimos galva pagalbos kreipėsi į redakciją. Tada teko išvysti mažytį stebuklą. Problema pasidalinus socialiniame tinkle „Facebook“,  žmonės tą pačią dieną ėmė gabenti produktus alkstančiai šeimai. Beveik visi tvirtino tą patį – reikia padėti vieni kitiems, nes bet kuris gali patekti į tokią pačią padėtį. Šeima buvo apstulbinta ne tik tauragiškių, bet ir Šilalės rajone gyvenančių žmonių, kurie į jų namus vežė mėsą, sauskelnes vaikams, daržovių ir kitų produktų, gerumu. Siunta su higienos reikmėmis atkeliavo net iš Airijos.

– Esu dėkingas. Mus supa geri žmonės. Turiu kaimyną, kuris bet ko paprašius padeda. Ir A., mes dažnai susiskambiname, – džiaugėsi Igoris, šių eilučių autorei žadėdamas pirmą derlių, mat už ūkinio pastato užveisė daržą, augina bulves.

 

„Ji paskambino mums“

 

Pagarbos verta ir pagalba Editai Pužauskaitei ir jos Kornelija de Lange sindromo kamuojamai dukrai Agnytei. Tauragės krašto choras „Gloria“ žiemą surengė labdaringą kalėdinį koncertą, kurio metu buvo surinkta lėšų mergaitės pamėgtiems delfinų terapijos seansams. Po laikraštyje pasirodžiusios publikacijos apie iniciatyvą su šių eilučių autore susisiekė Klaipėdoje gyvenanti kraštietė, žinoma verslininkė (vardas ir pavardė žinomi, – red.) ir pasiūlė pagalbą.

– D. paskambino mums. Pakvietė atvykti į Klaipėdoje vykstančius muzikos terapijos seansus sergantiems vaikams, kuriuos ji apmokėjo. Ji mums pervedė pinigų kurui. Pamenu, jai tada pajuokavau: „Jūs taip mumis pasitikite, negi nebijote, kad aš tuos pinigus pragersiu?“. Ji mumis pasitikėjo. Vėliau ji sutvarkė dokumentus, kad mums nekainuotų persikėlimas keltu, kai vykstame į delfinariumą. Ji padengia kuro išlaidas. Kai nesergame, į Klaipėdą važiuojame kiekvieną trečiadienį, – dėstė mama Edita.

Dėl  Kornelija de Lange sindromo jos dukra serga silpnaprotyse, sutrikusi jos raida, silpnas raumenų tonusas, ji sugeba tik šliaužti. Mergaitė dažnai serga, būna irzli, verkšlena. Kiekviena terapija, kaip sako mama, atpalaiduoja, stiprina raumenų tonusą.

– Vandenyje ji turškiasi, taškosi. Stebėdama delfinus atgyja, muzikos terapijos metu atsipalaiduoja, terapijos su žirgais metu stengiasi palaikyti taisyklingą laikyseną, – dėstė mama.

 

„...viskas susiję“

 

Kornelija de Lange sindromas nepagydomas, netradiciniai gydymo būdai tik sušvelnina simptomus. Mamai prireikia pastangų išlaikyti stabilią emocinę mergaitės būseną – kartais ji verkia nepertraukiamai.

Edita sako, jog tai, ką ji patiria pastaruoju metu, nepaaiškinamai susiję, ir ji jaučiasi globojama nematomos jėgos, įsikūnijusios visuose jai padedančiuose žmonėse.

– Agnytę vežu pas tokį osteopatijos specialistą. Jis neseniai užsiminė, kad ir man reikėtų terapijos, užsiminė apie tokią moterį – Rimantę Gochmonienę. Nuvykau, ji pasidalino panašia istorija kaip mano. Mes susidraugavome, ji osteopatė ir osteopatijos seansus man pasiūlė nemokamai. Tai, ką jaučiu jų metu, man suteikia jėgų, ramina. Nutiko dar kai kas. Po kurio laiko man supainiojusi numerius paskambino moteris, ieškojo kažkokio asmens. Man pasirodė įdomi jos istorija, paklausiau, kas ji, ji pasisakė esanti vienuolė (iš Motinos Teresės vienuolyno, – red.), aš išdėsčiau savo istoriją, ji pasikvietė atvykti į Kretingą. Ten supažindino su vienu dvasiniu tėvu. Jis palaimino mane su dukra, pasimeldė. Iki tol visą laiką verkšlenusi mano dukra nurimo. Ji kryštavo visą kelią atgal į Tauragę. Tai tokios retos akimirkos, kai būna ramu. Nuostabūs dalykai vyksta, viskas dėliojasi į savo lentynas, mano kelyje atsiranda mums gero linkintys žmonės. Kartais atrodo, jog viskas yra susiję, – susijaudinusi šių eilučių autorei dėstė neįgalią dukrą auginanti mama.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras