Laimėjo Mbombo iš Kongo

TV sporto žinių nebeįjungiu nuo tada, kai toji baltapūkė krepšinio mylėtoja keturiskart per vieną savaitę iš ekrano pranešė, ką vakar, užvakar ir šiandien nuveikė simpatiškasis mūsų krepšininkas Domantas Sabonis. Ir viskas čia būtų gerai, jei tos sporto pranešėjos širdis nebūtų kupina mūsų krepšinio didvyriui didelės meilės: jai taip norėjosi jį prie širdies priglausti ir tiu-tiu-tiu pamyluoti, kad keturiskart per savaitę (o per mėnesį gal dvi dešimtis kartų) ji meiliai švelnino jo pavardę. Vadino „Saboniuku“. Turbūt net Pačiam gražiajam mūsų Prezidentui nepatiktų, jei kas sugalvotų į jį kreiptis Nausėdžiuku. Na, nebent ta puikioji komentatorė. Bet ką tuomet ji išgirstų iš ponios Dianos?

Ne, ne, nežadu čia ekrano sportininkų stipriai kritikuoti: priešingai – užjaučiu juos. Ir džiaugiuosi, kad žurnalistinės aplinkybės yra suvedusios tik su Sartų lenktynėmis (Tuomet kažkaip pavyko parengti reportažą apie tai, ką Sartuose veikia ten nuvykę ir nuo žmonų atitrūkę vyrai, kaip smagiai karštą vyną geria į brangius kailius susisupusios moterys ir t.t. Kaip keista bebūtų: niekas tuomet, net LRT vadovybė, nepastebėjo, kad reportaže tie lenktynių arkliukai buvo parodyti tik vieną kartą ir tik iš toli. O pabarė tąsyk tik už tai, kad paaiškinau, kodėl Sartai vis neužšąla: mat buvo nufilmuota daug į ežerą „sisiojančiųjų“).

Bet grįžkim prie tikrojo sporto ir jo komentavimo. Užjaučiu kolegas, nes sporto žodžių atsargos – itin ribotos. Žinia, kai sėdite prie ekrano, jums daugiau vaizdelis rūpi: gražus įvartis, stiprus boksininko smūgis ir t.t.  Pažįstu ne vieną, kuriam iš ekrano byrantys komentarai tik trukdo žiūrėti ir jie išjungia garsą. O štai ką jie girdi, kai garso neišjungia. Dažniausiai. Beveik kiekvienoje transliacijoje ir beveik kiekvienoje žinių laidoje.

IŠPLĖŠĖ pergalę (Gal ir vaizdinga. Bet jei kasdien – nuobodu ir erzina). SUSIKROVĖ rimtą pranašumą (Štai ir guli pranašumo krūvelė!). Gargždų „Banga“ PALAUŽĖ Kauno rajono futbolininkus 1:0 (Jei būtų kokie 7:0, tuomet būtų tikrai PALAUŽĘ. O dabar?).

Vienas labiausia nevykusių trafaretų, žinoma, yra ATIDARĖ sąskaitą (Niekada nė vienas komentatorius dar nepranešė, kad komanda UŽDARĖ sąskaitą. Ogi galėtų…). O paskui dar – PRANOKO kitą klubą (Galėjo būti pralenkė, prašoko ar buvo visa galva aukščiau. Bet galvoti nėra laiko: todėl, kai vienas apžvalgininkas NOKSTA, tai ir kitas komentatorius ima NOKTI). Ir dar būtinai prideda: ŽŪTBŪTINĖ akistata. Ir dar būtinai – SUSIGRŪMĖ. Nes tokie yra begalviai paruoštukai.

Apie vieną krepšinio žiūrovus galvoti neverčiantį terminą. DVIGUBAS DUBLIS. Taip, toks terminas žaidime yra. Bet – kaip keista bebūtų – nesu jo girdėjęs iš krepšinio profesoriaus Vido Mačiulio ir nė iš vieno trenerio. Nes tik žurnalistinėje šnekoje jis vartojamas. Tik sporto žurnalistai laukia trigubo ar keturgubo dublio, kurie taip pat įteisinti. Bet kas yra Tikrasis Dublis? Tai pakartotinis to paties epizodo filmavimas. Ir tas filmavimas niekaip negali būti DVIGUBAS (Paties termino neginčiju, tik pagalvoti apie jį siūlau).

Kažkada Lietuvos krepšinio mėgėjai PAGALVOJO ir pagrįstai atmetė tuomet galvą pametusių mūsų kalbininkų siūlymą. Štai tokį: kalbininkai – gudročiai, ilgai be darbo sėdėję, sumąstė: jei kamuolys įlekia į vartus, tai yra įvartis (šaunuoliai, teisingai!). Bet buvo ir antroji sumąstymo dalis: jei kamuolys įlekia į krepšį, tai reikia vadinti (pagal analogiją) – ĮKREPŠIU. Po ilgokos diskusijos  nugalėjo sveikas protas.

Deja. Šlubuoti protas (ir kalba) ima, kai sporto apžvalgininkai susiduria su vienos populiarios futbolo ir krepšinio komandos pavadinimu. Jie be išimčių tą komandą vadina JUVENTUSu. Ir sako: „JUVENTUSas“ prapylė rungtynes. Žinoma, jei būtų Juventa – romėnų jaunystės deivė – būtų paprasčiau. Bet štai lotyniškasis JUVENTUS – jaunystė – NELINKSNIUOJAMAS! Ir, žinoma, nelietuvinamas. Nes niekas Klaipėdos „Neptūno“ dar neišdrįso pavadinti „NEPTŪNASu“…

Pastarosiomis dienomis sporto pranešimuose neapsieinama apie nuo Covido pasiskiepijusius sportininkus. Ir tai yra gerai. Pasiskiepiję rodo pavyzdį. Tačiau žinių laidoje jūs (ir Lietuvos medikai) turėjo įsidėmėti dar vieną pavyzdį. Vėl apie Domantą Sabonį: buvo pranešta, kad pasiskiepijo ne tik jis, bet ir jo sužadėtinė Šašana. Ar nėra tai slaptas ženklas mūsiškiams, kad gal be eilės reikėtų skiepyti ne tik olimpiečius, bet ir jų šeimų narius?

Pabaigoje dar keletas krepšinio trenerių perlų: „Artūro Milaknio kirkšnis sveiksta lėčiau nei norėtųsi…“; „Turėsime žaisti su mažiau centimetrų nei įprastai…“; „Žaidžiame labai gerai, nors dar nieko nelaimėjome“.

Bet labiausia patiko tokia iš TV ekrano pranešta žinia:

– Lemiamą įvartį pelnė SUVALKIETIS Kule MBOMBO…