Nakvynės namuose – suluošinti likimai

Lygiai 17 valanda. Prie Tauragės nakvynės namų būriuojasi žmonės. Jie grįžta į vietą, kurią vadina savo namais.Patekti į Tauragės nakvynės namus nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Pirmiausia reikėtų kreiptis į Socialinių paslaugų centrą, kur užpildoma paraiška ir išduodamas siuntimas, vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus priimtu sprendimu. Siuntimas išduodamas ilgiausiai pusmečiui, kai padėtis probleminė, jis gali būti pratęstas.
Vienas svarbiausių reikalavimų norint apsigyventi Nakvynės namuose – medicinos pažyma, liudijanti, kad asmuo neserga tuberkulioze, AIDS, odos infekcinėmis ligomis, lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija.Nusižengiama taisyklėms Nakvynės namų administratorė J.Černeckienė pasakoja, kad įstaigos taisyklės draudžia priimti išgėrusius asmenis. Bet žmoniškumas dažniausiai nugali, ir išgėrę benamiai patenka vidun, nors kartais dėl to ir kyla problemų. Ir pokalbio su administratore metu budėtoja pranešė, kad iš vieno gyventojo teko paimti vidun bandytą įsinešti alkoholio butelį. Darbuotojai pasakojo, kad alkoholis šiuose namuose dažnai tampa agresijos priežastimi.Ir valkataujantys moka Gyvenimas Nakvynės namuose kainuoja. Mėnesio mokestis nustatomas pagal asmens pajamas: 20 procentų nuo pajamų keliauja į šios įstaigos iždą. Vienas kalbintų Nakvynės namuose gyvenančių asocialių asmenų sakė kiekvieną mėnesį mokantis 200 litų. Mažiausia mokama suma už apgyvendinimą – 51 litas. J.Černeckienė pasakojo, kad kartais pasitaiko ir tylių artimųjų bandymų padėti, kai šeimos nariai, nors ir nebendrauja, tačiau paskambina, pasiteirauja, kaip sekasi jų giminaičiui, ir nori sumokėti už jų apgyvendinimą. Gyventojai – ne tik elgetos Šiuo metu ši institucija teikia pastogę 21 asmeniui. Tai seneliai, neįgalieji, benamiai ir viena šeima. Nakvynės namų administratorė sakė labai pasigendanti Tauragėje moterų centro, nes būtent moterys dažnai lieka smurtaujančiose šeimose, kadangi neturi galimybių apsigyventi kitur ar gauti bent laikiną prieglobstį. Nakvynės namuose galima apgyvendinti 25 žmones, dauguma šiuo metu gyvenančių benamių – nuolatiniai šių namų gyventojai. Tad norint priglausti keletą moterų su vaikais tam tiesiog nebūtų sąlygų. Nakvynės namuose dirba ir gyventojus prižiūri penkios moterys. Prižiūrėtojos keičiasi kas parą, tad Nakvynės namai tampa tarsi ir jų pačių namais. Viena ten dirbančių budėtojų šias pareigas eina beveik nuo pat Nakvynės namų darbo pradžios – visus 15 metų. Skirtingos, bet kartu ir labai panašios istorijos Visus Nakvynės namų gyventojus vienija panašus likimas, dažniausiai jis labai liūdnas. Dauguma gyventojų turėjo šeimas, baigė mokslus, esama ir savo darbo srities specialistų. Tačiau visus sukrėtė skausmingi likimo smūgiai, kurie ir pakeitė gyvenimą. Administratorė  J.Černeckienė sako, kad po smūgio, kai žmogus netenka namų, šeimos, viso buvusio gyvenimo, neretai pasiduodama, prarandama viltis. Viena ten gyvenančių moterų Nakvynės namus gali vadinti tikrais savo namais, mat nors ir su pertraukomis juose praleido 15 metų. Lygiai prieš tiek laiko žuvo jos sūnus, tuomet moters gyvenimas stipriai pasikeitė. Iki tol gyvenusi ūkyje, moteris tikina nesugebėjusi pakelti skausmo, įklimpo į alkoholizmo liūną ir greitai neteko namų. Tačiau dabar Virginija džiaugiasi, kad jau du mėnesius nevartoja alkoholio. Jos gyvenime buvo ir daugiau netekčių – po sūnaus mirties amžinam išėjo vyras, tėvai, brolis.Vilties spindulys Darbuotojai sako nors ir tyliai, bet labai džiaugiasi, kad kai kurie iš patekusių į Nakvynės namus bando stotis ant kojų. Deja, tokių mažuma. Administratorė pastebi, kad dabar yra daugiau sąlygų pradėti gyvenimą iš naujo: Darbo birža, socialiniai darbuotojai, net patys darbdaviai kreipiasi į Nakvynės namus ieškodami pagalbininkų. Šiuo metu visi dideles viltis sieja su viena moterimi, kuri pradėjo dirbti, rūpinasi vaikais ir ketina palikti Nakvynės namus.