„Tauragės kurjerio“ skaitytojas redakcijai atsiuntė angies nuotrauką, kurią šliaužiančią pamatė grybaudamas Tauragės girininkijos miškuose, netoli Tauragės ženklo, už Papušynės kaimo. Jis klausia – ar šiemet Tauragės miškuose padaugėję angių ir ar vaikščioti miškuose nepavojinga?
Vyras pasakojo, kad vieta, kurioje jis užfiksavo angį, nuo senų laikų visiems žinoma kaip gyvatynas, mat gyvatėms ten patinka – pelkynė, yra kupstų, nemažai vietelių, kur jos mėgsta šildytis saulėkaitoje. Toje čia grybaudamas jis teigė visada būnantis ypač atidus.
– Pamačiau ne iš karto, dabar toks laikas, daug šešėlių miške, reikia atidžiau žiūrėti, kur eini ir kur koją dedi. Pasigrožėjau ta gyvatėle ir netrukdžiau jai nušliaužti, bet pasukau kita kryptimi. Radau ten grybų, bet nedaug, – pasakojo tauragiškis.
Papušynės kaimo gyventojai gyvendami gyvatyno pašonėje problemų nemato: nei jiems trukdo tos gyvatės, nei jie drumsčia joms ramybę. Anksčiau ten gyvenantys žmonės yra pasakoję, kad pas juos buvo įjunkusi lankytis lapė, kuri vis nunešdavo batus, paliktus kieme, prie namo durų. Žmonės eidavę tų batų ieškoti į šalia ošiantį miškelį – vieniems pavykdavo rasti, kitiems – ne. O angys bėdų nepridarė jokių. Prieš kelerius metus šių eilučių autorei Tauragės girininkijos girininkas yra pasakojęs apie šią gyvačių pamėgtą vietą, tvirtino, kad gyvačių čia tikrai nemažai ir ten geriau visai neiti. Tai ar daug Tauragės krašto miškuose šiemet angių?
– Gyvačių mūsų miškuose tiek mažai ir tiek retai arba jos tokios slapukės, kad mūsų darbuotojai nufotografuoja kokią vieną per metus. Aš miškininku dirbu jau daugiau nei 30 metų, tai man žinomas vienintelis angies įgėlimas – anksčiau urėdijoje dirbusiam Šilinės girininkui Arūnui Gendroliui. Gyvatynų, kad knibždėtų, tikrai Tauragės miškuose nėra. Pavienių, žinoma, pasitaiko. Aš per savo darbo metus angį esu matęs gal du kartus. Didžiąją laiko dalį dirbau Sakalinėje. Tai ten daugiau žalčiai, o angių nedaug. Jei kas miške pamatė gyvatę, gali džiaugtis – Tai kaip elnio ragą rasti. Angys tikrai niekam pavojaus mūsų miškuose nekelia, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Amrozas.
Bronislovas Ambrozas – ne tik miškininkas, bet ir gamtos fotografas. Tačiau prisipažino, kad angies jam dar nepavyko nufotografuoti. O žalčių, didelių ir mažų, daug yra įamžinęs.
– Sakalinėje žalčių buvo gausu, prie Meižių tvenkinio jie vaikus vesdavo ir plaukiodavo. Daug ant kelių suvažinėtų būdavo, nes žalčiai mėgsta ant asfalto pasišildyti, o vairuotojai jų nepastebi. Aš nelabai žinau apie jūsų įvardytą gyvatyną Papušynėje. Bet gali būti, kad gyvatės ten įsikūrusios, jei joms sąlygos tinka ir žmonės netrukdo, – pasvarstė B. Ambrozas.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai