Darbo vietų nedaugės, bet ir nemažės

Balandžio mėnesį Lietuvoje pradėjo sparčiai mažėti bedarbių. Priežasčių daug: auga ekonomika, artėjant vasarai daugėja sezoninių darbų, prasideda viešieji darbai, dalis bedarbių emigruoja į užsienį.„Tauragės kurjeris“ pakalbino mūsų rajono verslininkus, Teritorinės darbo biržos direktorių Mindaugą Macą ir pasiteiravo apie nedarbo prognozes, galimybę kurti naujas darbo vietas.
 Bedarbių mažėja nuo pavasario lygiadienio Tauragės teritorinė darbo birža administruojama teritorija – Tauragės rajonas ir Pagėgių savivaldybė. Mistika, tačiau nedarbo rodiklius šioje teritorijoje koreguoja žvaigždė, vardu Saulė.Pasak Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus M.Maco, šių metų sausio 1 dieną Tauragės rajone ir Pagėgių savivaldybėje buvo 4618 bedarbių, kovo 15 dieną – 5209 bedarbiai. Bet kovo 20 dieną prasidėjo ilgai lauktas pavasario lygiadienis, ir būtent nuo tos dienos bedarbių šiose dviejose savivaldybėse pradėjo mažėti. Gegužės pirmąją Tauragės rajone ir Pagėgių savivaldybėje buvo 4831 bedarbis ir 53 laisvos darbo vietos.Tragikomiška, tačiau tik pusė apklaustų bedarbių apklausose nurodo, kad registravosi Darbo biržoje, nes norėjo įsidarbinti, kita pusė Darbo biržoje registruojasi, nes turi kitų tikslų… Todėl nereikėtų apsigauti, nes iš 4831 registruoto bedarbio dirbti nori tik maždaug pusė, o gal netgi dar mažiau.       Specialistus ruoš patys UAB „ERRA ir ko“ šiuo metu dirba 40 žmonių. Įmonė iš medžio drožlių plokščių gamina įvairias detales Vakarų Europos šalių rinkai.– Gavome daug naujų užsakymų, todėl planuojame priimti į darbą dvidešimt staklių operatorių. Paprasti staliai mūsų įmonei netinka, mums reikia specialistų, galinčių dirbti sudėtingomis medžio apdirbimo staklėmis. Tokio profilio specialistų Tauragės apskrityje niekas neruošia, todėl teks juos mokyti mums patiems. Paruošti tokį specialistą trunka apie pusę metų. Jei mokinį į darbą priimsime gegužę, tai savarankiškai dirbti jis pradės tik gruodį. Bet pasirinkimo nėra, teks mūsų bendrovei reikalingus specialistus mokyti mums patiems, – kalbėjo bendrovės direktorius Albinas Petrikas. Vasaros sezonui – 4 naujos darbo vietos IĮ „Autoežeruona“ turi du verslus: ardo naudotus automobilius ir parduoda jų detales bei eksploatuoja Taurų nuotykių parką.Pasak įmonės savininko Antano Venckaus, naudotų automobilių laužyne darbuotojų skaičius nekinta, jau keletą metų ten dirba 17 žmonių. Ir šiais metais jų ten nei daugės, nei mažės. Žiemos sezono metu Taurų nuotykių parke dirba du žmonės, o vasarą jų padaugėja iki šešių, tačiau artėjant žiemai vėl liks tik du. Rasti darbuotoją – ne taip paprasta Iki 2008 metų krizės UAB „Stragutės mėsa“ dirbo 140 žmonių. Prasidėjus krizei darbuotojų sumažėjo iki šimto.– Keletą pastarųjų metų mūsų įmonėje dirba apie šimtas žmonių, jų nei daugėja, nei mažėja. Pastaraisiais metais nemažai mūsų įmonės darbuotojų išvyko į užsienį, į jų vietą priimame naujokus. Pastebiu, kad ne taip paprasta rasti tinkamą darbuotoją. Bedarbių Tauragės rajone keli tūkstančiai, tačiau kyla problemų, kai reikia surasti vieną ar du darbuotojus. Jei ką atleisime, į atsilaisvinusią vietą priimsime kitą, – bendrovės kadrų politiką dėstė generalinis direktorius Arvydas Armonas. Įdarbino 50 bedarbių Tauragės miškų urėdija laikiniems miško sodinimo darbams balandžio pradžioje įdarbino 50 žmonių. Sodinant mišką atlyginimai mokami pagal išdirbį, kiek pasodinai – tiek užmokėjo. Tie, kurie gerai dirbo, per mėnesį „ant popieriaus“ uždirbo iki 1800 litų. Bėda, kad miško sodinimas – laikinas darbas, balandžio pabaigoje visi 50 Darbo biržos siųstų darbuotojų vėl tapo šios įstaigos klientais.– Keletą pastarųjų metų Tauragės miškų urėdijoje dirba apie 160 žmonių. Mums darbuotojų pritrūksta pavasarį, kai reikia sodinti mišką, todėl kviečiame talkininkus iš Darbo biržos. Būna, kad nespėjame atlikti miško ruošos darbų, tada skelbiame konkursą ir ieškome rangovų. Mums paprasčiau keliems mėnesiams pasisamdyti rangovus nei mokėti atlyginimus nuolatiniams darbuotojams, kurie ne visada turės darbo, – pasakojo urėdas Paulius Martinavičius. Padidėjimas – laikinas UAB Tauragės butų ūkyje dirba 62 žmonės, jų skaičius nesikeičia jau keletą metų.Pasak bendrovės direktorės Editos Vaitkutės-Zinkės, vasarą įmonės darbuotojai kuopia prižiūrimų daugiabučių namų aplinką, kerta krūmus, šienauja, todėl vasaros sezonui, laikiniems darbams įmonė įdarbina tris–keturis žmones. Piktina didėjantys kelių mokesčiai IĮ „Bremena“ šiuo metu dirba 40 žmonių. 2007 metais, iki krizės, įmonėje dirbo 60 žmonių, bet ekonominė krizė labiausiai paveikė Lietuvos statybos bendroves, todėl „bremeniečių“ per keletą metų sumažėjo net trečdaliu.– Darbuotojų skaičiaus šiemet nei didinsime, nei mažinsime. Statybos bendrovėje kažką planuoti tolimesnei ateičiai labai sunku. Yra patarlė: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Lietuvos verslininkams nuotaiką sugadino tai, kad valdžia verslui kelia kelių mokestį. Mikroautobusams planuojama metų kelių mokestį pakelti nuo 600 iki 1800 litų, sunkvežimiams iki 10 tonų kelių mokestį metams planuojama pakelti nuo 1700 iki 4000 litų. Toks drastiškas, net 300 procentų, mokesčio kėlimas skaudžiai atsilieps didžiosioms įmonėms, o mažąsias gali netgi sužlugdyti. Tris kartus padidinus mokestį už sunkvežimius ir mikroautobusus didės įmonių sąnaudos, tikėtina, kad didės ir gaminių, paslaugų kainos. Gali bankrutuoti dalis smulkiųjų bendrovių. Rinkoje sumažės konkurencija, o tada vėl gali kilti paslaugų ir gaminių kainos, nes didieji rinkos žaidėjai pasinaudos susidariusia situacija. Juk didėja ne tik mokesčiai sunkvežimiams ir mikroautobusams. Auga benzino, dyzelinio kuro, elektros energijos, gamtinių ir buitinių dujų, šildymo kainos, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos atsigavimą. Pirkdami benziną, dyzelinį kurą, mokame akcizo mokestį, dalis to mokesčio skiriama remontuoti kelius. Tas mokestis objektyvus, nes kuo daugiau važiuoji, kuo daugiau gadini kelius, tuo daugiau akcizo sumoki. Bet mokėti tik už tai, kad turi sunkvežimį ar mikroautobusą, – ekonomiškai neobjektyvu, – samprotavo IĮ „Bremena“ vadovas Sigitas Mičiulis. Potencialūs klientai išvyksta į užsienį UAB „Gralis“ darbuotojų skaičius nesikeičia jau keletą metų, bendrovėje dirba apie 50 žmonių.– Didinti darbuotojų skaičiaus šiemet neplanuoju, bet tikiuosi, kad ir mažinti nereikės. Darbo automobilių remonto įmonėms nedaugėja ir nedaugės, nes mūsų potencialūs klientai išvyksta į užsienį. Per 12 metų Tauragės rajone gyventojų sumažėjo nuo 56 iki 39 tūkstančių arba 30 procentų. Gyventi į užsienį, Lietuvos didžiuosius miestus išvyksta 20–30 metų jaunuoliai, kurie ir būtų potencialūs autoservisų klientai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet Tauragės rajono savivaldybės biudžetas sumažėjo 10 milijonų litų. Mažėja biudžetinių įstaigų finansavimas, mažiau lėšų jos skiria automobilių remontui. Situacija tokia, kad automobilių remonto versle sunku svajoti apie plėtrą, darbo vietų didinimą, bus puiku, jei išsaugosime tai, ką turime, – kalbėjo UAB „Gralis“ direktorius Gediminas Maškauskas.