Duonos valgytojų nemažės ir sunkmečiu

Ekonominė ir finansinė krizė tuština Lietuvos gyventojų pinigines, jie mažiau valgo mėsos, žuvies produktų, todėl tikėtina, kad lietuvaičiai valgys daugiau duonos. Spėjimą, kad sunkmečiu žmonės pradės valgyti daugiau duonos, patvirtina UAB „Molupis ir Ko“ darbo rezultatai. Keletą pastarųjų metų bendrovės gamyba išaugdavo maždaug po 5 procentus per metus. Praėjusiais metais šios bendrovės gamyba išaugo neženkliai, bet ji augo, o daugumos Lietuvos mėsos, pieno, žuvies perdirbimo bendrovių gamyba 2008 metais smuko, dalis mėsos bei žuvies perdirbimo bendrovių bankrutavo, itin sunkiai verčiasi pieno perdirbimo bendrovės.
Duonos gaminius kepa 15 metų  „Molupis ir Ko“ įkurta 1992 metais, veiklą bendrovė pradėjo nuo mažos parduotuvėlės Tauragėje, Vytauto gatvėje. 1993 metais atidarė savo kepyklą ir pradėjo kepti įvairius duonos gaminius. Šiuo metu Tauragėje, Jurbarke, Šakiuose, Rietave, Šilalėje, Telšiuose, Klaipėdoje, Gargžduose, Joniškyje ir Kuršėnuose bendrovė turi 18 parduotuvių ir 29 kioskus.„Molupis ir Ko“ bendrovėje dirba 330 žmonių. Pusė jų dirba gamyboje, pusė – prekyboje. Bendrovė kepa 90 pavadinimų įvairių duonos gaminių – 11 rūšių tamsios ruginės duonos, 9 rūšių šviesios ruginės duonos, 5 rūšių kvietinės duonos, 10 rūšių batonų, 28 rūšių bandelių.Tauragės duonos kepėjai bandė bendradarbiauti su didžiaisiais Lietuvos prekybos centrais, bet jais nusivylė ir artimiausioje ateityje bendradarbiauti nenori. – Didiesiems prekybos centrams reikia labai pigios, kartu ir prastos kokybės produkcijos. Pinigų tenka laukti net iki pusės metų, todėl su didžiaisiais prekybos centrais bendrauti nenorime, – kalbėjo „Molupis ir Ko“ direktorius Jonas Lukošaitis.Bendrovės darbuotojai su nostalgija prisimena laikus, kai vykstant į Rusijos Kaliningrado sritį nereikėjo vizų ir nemažą dalį bendrovės iškepamos duonos išsiveždavo verslininkai iš Kaliningrado srities. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, eksportas į Kaliningrado sritį nutrūko, tačiau praminti takai į Didžiosios Britanijos rinką. Į Tauragės žuvies perdirbimo įmonės „Lignesa“ prekybos tinklą Didžiojoje Britanijoje „Molupis ir Ko“ veža tortus. Į Švediją bei Vokietiją bendrovė eksportuoja duoną „Kaimiška“, „Martelė“, „Borodino“. „Martelės“ duoną į tolimas keliones ima Klaipėdos jūreiviai. Anot Jono Lukošaičio, ši duona šaldytuve išsilaiko net tris mėnesius. Geriau rinktis nepjaustytą duoną, tokia duona ne tik ilgiau nesudžiūsta ar nesupelija, bet ir nepraranda skonio savybių. Duona ligoniams – pagal specialius receptus „Molupis ir Ko“ dalyvauja konkursuose, juos laimi ir aprūpina duonos gaminiais ligonines (tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikas), vaikų darželius, mokyklas. Pasak Jono Lukošaičio, ligoninėms kepama duona nėra pigi, nes į ją sudedama daug brangių produktų.Lietuvių organizmas genetiškai pripratęs prie juodos ruginės duonos, ji sveikiausia, todėl Kauno klinikų ir kitų gydymo įstaigų dietologai ligoninėms užsako tiekti juodą ruginę duoną.Duoną reikia mokėti ne tik iškepti, bet ir valgyti. – Žmonės mėgsta valgyti ką tik iškeptą, dar šiltą duoną, o sveikiausia ją valgyti praėjus parai po iškepimo, – duonos valgymo paslaptimis dalijosi Jonas Lukošaitis. Kepa senoviniu būdu Duoną „Molupis ir Ko“ kepa senoviniu būdu – tešlą raugina parą laiko, po to ji brandinama ir kepama, iškepa per 3–4 valandas. Receptus kuria bendrovės technologė Dalia Čepauskienė, jie – paslaptis. Kvietinius ir ruginius miltus bendrovė perka iš AB „Kauno grūdai“.Mėsos gamintojai pirkėjams siūlo „Tarybinę dešrą“, gal ir „Molupis ir Ko“ atgaivins sovietinių laikų bandelių gamybą? Jonas Lukošaitis patikino, jog nostalgiją keliančių „sovietskinių“ duonos gaminių jo vadovaujama bendrovė neketina kepti.– Nekepsime bandelių nei su kopūstais, nei su bulvių koše, – juokavo bendrovės direktorius. Verslą žlugdo nauji mokesčiai Lietuvos duonos gamintojai kol kas laikosi kiek geriau nei pieno ar mėsos perdirbėjai, bet nepamatuoti valdžios sprendimai žlugdo ir jų verslą. Jau minėta, kad „Molupis ir Ko“ laimėjo dešimtis konkursų tiekti duonos gaminius ligoninėms, mokykloms, vaikų darželiams. Dalyvaujant konkursuose buvo numatyta, jog „Molupis ir Ko“ valstybei sumokės 18 procentų Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nuo šių metų pradžios valdžia PVM padidino iki 19 procentų, bet „Molupis ir Ko“ negali keisti gaminių kainos, nes pažeistų konkursų sąlygas. Pasak Jono Lukošaičio, dėl išaugusio PVM bendrovė kas mėnesį patirs po 40 tūkstančių litų nuostolių, arba po 130 litų kiekvienam įmonės darbuotojui. Plėtra – savo lėšomis „Molupis ir Ko“ dalyvavo tik vienoje Europos Sąjungos (ES) programoje – įsigyjant ISOO sertifikatą. Kitose ES plėtros programose bendrovė nedalyvavo, nes ES nebuvo numatyta skirti lėšų Lietuvos duonos kepyklų plėtrai. – Nebuvo reikalo dalyvauti ES projektuose ir prašyti paramos gamybos plėtrai bei modernizavimui, nes gamyba kasmet išaugdavo po 5 procentus, dirbome pelningai ir turėjome pakankamai lėšų plėtrai, – pasakojo Jonas Lukošaitis. Stengsis neperžengti 100 kilometrų ribos – Duonos gaminių neapsimoka vežti toliau nei 100 kilometrų nuo kepyklos, todėl pardavimų geografijos plėsti nežadame. Stengsimės atnaujinti gaminių asortimentą, pragyventi artėjantį sunkmetį ir išlaikyti darbo vietas. Išsikėlėme užduotį – kasmet gamybą padidinti 5 procentais, praėjusiais metais to padaryti nepavyko, bet šiemet vėl sieksime augti bent 5 procentus, – tikslus vardijo bendrovės direktorius.