Verslą Lietuvoje gali tikrinti 152 inspekcijos, įstaigos, žinybos. Tikrintojų tiek daug, jog kartais verslininkams nebelieka laiko dirbti. Prieš mėnesį vienas „Tauragės kurjerio“ kalbintas verslininkas teigė, kad tikrintojams priiminėti jis įmonėje laiko du darbuotojus. Nors pati įmonė maža, joje dirba tik 40 žmonių, du etatai, arba 5 procentai įmonės pajėgumų, skirta tam, kad būtų priiminėjami įvairūs tikrintojai. Darbas su tikrintojais didina įmonių sąnaudas, tai įsiskaičiuoja į galutinio produkto kainą, ir galų gale už viską sumoka vartotojas.
Pasitelkė užsienio patirtį Su verslo ir tikrintojų santykių problema yra susidūrę dauguma Vakarų Europos šalių, todėl ten buvo sukurtas mechanizmas, kaip sureguliuoti verslo ir tikrintojų santykius. Šiam tikslui Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse buvo sukurti kontroliniai klausimynai, kurie naudojami tikrinant verslo įmones. Kontrolinių klausimynų tikslas – įsprausti tikrintoją į aiškiai reglamentuotus, kiek galima siauresnius rėmus, kad neliktų mažareikšmių, smulkmeniškų trukdžių dirbti ir nebūtų stabdoma verslo plėtra.Lietuvos valdžia seka užsienio pavyzdžiu. Balandžio mėnesį turėtų įsigalioti Ūkio ministerijos sudaryti 45 klausimynai, kurie reglamentuos įvairia veikla besiverčiančių įmonių tikrinimą. Ūkio ministerijos klausimynus turės ne tik tikrintojai, bet ir tie, kuriuos jie tikrina.Nauja įmonių tikrinimo tvarka įsigalės palaipsniui, nuo pavienių verslo sričių. Pirmosios naują tikrinimo tvarką išbandys viešojo maitinimo įmonės, statybos bendrovės, kirpyklos, sporto klubai, autoservisai.Parengti ne tik pavienėms verslo šakoms, bet ir bendri, visoms verslo įmonėms skirti klausimynai: dėl darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros, priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kiti.Projekto rengėjų nuomone, klausimynuose surašomi tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie išties būtini. Į šiuos klausimus atsakius teigiamai inspekcijos turės pripažinti, kad įmonė gali dirbti. Įmonių, pažeidusių reikalavimus, kurių klausimyne nėra, inspekcijos įsipareigoja nebausti.Projekto rengėjai tikisi, kad konkrečiais klausimais reglamentuotas verslo tikrinimas sumažins korupciją, nes gerokai susiaurės tikrintojų galimybė savaip interpretuoti vieną ar kitą įstatymą.Dvi didžiausią baimę verslininkams keliančios įstaigos – Mokesčių inspekcija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, todėl šių įstaigų atstovus paprašėme pakomentuoti netrukus įsigaliosiantį Vyriausybės nutarimą. Tikrins drauge su vartotojais – Visų pirma tikriname ir tikrinsime, kad maisto produktai būtų saugūs, būtų jų kokybę ir saugumą patvirtinantys dokumentai. Maisto produktai turi būti tinkamai ir aiškiai paženklinti, turi būti visa vartotojams reikalinga informacija. Patalpos turi atitikti bendruosius higienos ir sanitarijos reikalavimus. Darbuotojai privalo būti pasitikrinę sveikatą, laikytis higienos. Bendra situacija Tauragės rajone gera, verslininkų sąmoningumas auga. Mums dirbti padeda tai, kad pirkėjai tampa vis reiklesni, atsakingiau vartoja, domisi tuo, ką vartoja, – pasakojo Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Matas Kazlauskas. Mažiau baudų, daugiau aiškumo, skaidrumo – Atsižvelgdama į šiuo metu verslo priežiūros institucijoms keliamą užduotį savo veikloje įdiegti ar tobulinti pažangius priežiūros metodus, Valstybinė mokesčių inspekcija parengė individualią prekybos veiklą turgavietėse vykdančių asmenų kontrolinį klausimyną. Šio kontrolinio klausimyno rengimo poreikį nulėmė tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas dažnai nepajėgus aprėpti visus taikomų teisės aktų reikalavimus. Kontrolinis klausimynas – tai baigtinių tikrintinų klausimų sąrašas, kuriuo vadovausis mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą. Jis nurodo, į kuriuos reikalavimus pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį individualiąją veiklą prekyvietėje vykdantis asmuo. Už reikalavimų, neįtrauktų į kontrolinį klausimyną, nevykdymą Valstybinė mokesčių inspekcija neskirs poveikio priemonių, nebaus, tačiau mokesčių mokėtojus konsultuos. Tačiau yra išimtinių atvejų, kai poveikio priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos atsiradimui, užkirsti kelią ūkio subjektui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai jis jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo. Kontrolinių klausimynų taikymas naudingas tiek verslui, tiek ir valstybinei mokesčių inspekcijai. Verslo atstovai iš klausimynų gali sužinoti, ką konkrečiai ir kaip tikrins mokesčių inspekcijos specialistas, bei būti tikri, kad nesulauks baudų už klausimyne nenurodytų reikalavimų pažeidimą, nebent piktybiškai nevykdytų mokesčių inspekcijos specialisto nurodymų. Klausimynais siekiama suteikti daugiau aiškumo, skaidrumo ir efektyvumo tikrinimo procesui, įgyvendinama naujovė palengvins ne tik mokesčių inspektorių, bet ir verslininkų darbą, – naujovę komentavo Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Laimutė Mačernienė.Neaišku, kaip kitose Lietuvos apskrityse, tačiau Tauragės apskrityje, rajone tikrintojai nėra piktybiški, „užsėdę“ ant vienos ar kitos įmonės. Įsigaliojus naujai įmonių tikrinimo tvarkai verslo ir tikrintojų santykiai taps dar civilizuotesni, mažiau bus abipusių priekaištų, trikdžių versle.
Klausimynai harmonizuos verslo ir tikrintojų santykius
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai